Mokslininkų teigimu, optimalus užmigimo laikas yra keturiolika minučių.
Maždaug kas trečias žmogus skundžiasi naktimis negalintis ilgai užmigti. Tačiau dauguma jų, vartydamiesi ar skaičiuodami avis, mano, jog tokia būklė, kad ir kokia apmaudi, yra visiškai nepavojinga. Ir labai klysta.
Neseniai grupė amerikiečių ir kinų mokslininkų paskelbė nustatę, kad negalėjimas ilgai užmigti gali reikšti, jog jūsų didelis kraujospūdis.
Ištyrę 315 vidutinio amžiaus žmonių specialistai išsiaiškino, kad tie, kurie neužmiega ilgiau nei keturiolika minučių, triskart dažniau turi didelį arterinį kraujospūdį ir širdies problemų, palyginti su tais, kurie „išsijungia“ vos padėję galvą ant pagalvės. Ir kuo daugiau laiko reikia žmogui užmigti, tuo didesnė yra aukšto kraujospūdžio rizika. Pavyzdžiui, tarp tyrimo dalyvių, neužmiegančių per 17 minučių ir ilgiau, hipertonikų buvo keturiskart daugiau.
Tiesa, taip pat nustatyta, kad kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai irgi gali sukelti problemų dėl miego.
Anksčiau tyrimais nustatyta, kad egzistuoja ryšys tarp padidėjusio arterinio kraujospūdžio ir miego trukmės – hipertonija dažniausia diagnozuojama žmonėms, miegantiems mažiau kaip penkias valandas per parą. Tačiau mokslininkai vis dėlto dar negali pateikti išvados, ar kai kurių žmonių negalėjimas ilgai užmigti susijęs su jų sveikatos būkle ar kokiomis nors kitomis problemomis. Jie sako tegalintys konstatuoti akivaizdų dalyką: blogiau miega žmonės, patiriantis nuolatinį stresą.
Įdomus faktas
Nors nemiga ilgokai laikyta nakties miego sutrikimu, kai kurių naujausių mokslinių tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad tai 24 valandas trunkanti didelio įsiaudrinimo būsena. Taigi nors nuo nemigos kenčiantys žmonės dieną skundžiasi nuovargiu ir net išsekimu, atėjus poilsio metui vis tiek neužmiega, nes paprasčiausiai negali atsipalaiduoti.
Amerikiečiai mokslininkai yra nustatę, jog nuolatinis neišsimiegojimas didina insulto riziką vyresniems kaip 45 metų žmonėms net ir tuo atveju, jeigu jie yra visiškai sveiki.
Parengė Sandra MIŠKINIENĖ
