Penkiolika metų. Tiek truko profesoriaus Vytauto Kavolio archyvo ir bibliotekos kelionė į Lietuvą. Neseniai Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutą pasiekusi trečioji siuntos dalis, tikimasi, kaip ir ankstesnės, turėtų apšviesti mažiau žinomas lietuvių intelektualo gyvenimo ir darbų detales.
VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslininkų ir bendradarbių laukia kruopštus ir atsakingas darbas – 35 dėžėse sutalpintos V. Kavoliui priklaususių knygų, rankraščių, laiškų rūšiavimas bei tyrimas. Lietuvių išeivijos instituto mokslininkė dr. Dalia Kuizinienė IQ pasakojo, jog didžioji dalis žymaus lietuvių išeivijos veikėjo knygų jau yra prieinamos visuomenei: sutvarkytos, sukataloguotos bei įtrauktos į bendrąjį VDU katalogą. „O archyvas jau pradedamas tvarkyti. Kai tik pabaigsime, duomenys bus įtraukti į Išeivijos instituto katalogą, ir bet kuris tyrinėtojas, mokslininkas ar besidomintis viena ar kita archyvo dalimi tikrai galės su juo susipažinti ir naudotis“, – archyvo paskirtį nusako mokslininkė.
Lietuvą iš anapus Atlanto dalimis pasiekę V. Kavolio biblioteka ir archyvas vis atveria naujų nežinomų dalykų. Pasak D. Kuizinienės, neabejotina, jog taip bus ir šįkart. Archyvo dokumentai ir laiškai atveria V. Kavolio lietuviškosios veiklos, jo kūrybinės biografijos faktus. Tikriausiai ne visiems yra žinoma, kad gyvendamas Vokietijos išvietintų žmonių stovykloje jis, dar būdamas gimnazistas, rašė poeziją.
„Jo archyvas paneigia ir manymą, kad veikla lietuvių išeivijoje buvo labai sklandi ir viskas vyko labai paprastai – toli gražu ne“, – teigia pašnekovė. Įdomi ir reikšminga fondų dalis – V. Kavolio laiškai. Į Lietuvių išeivijos institutą pateko ne tik paties profesoriaus gauti laiškai, tačiau ir rašomąja mašinėle jo parašytų laiškų kopijos, kurias jis visuomet pasilikdavo. „Matydami abipusį dialogą galėsime matyti daug platesnį vaizdą“, – V. Kavolio sprendimu džiaugiasi D. Kuizinienė. Ji viliasi, kad Lietuvių išeivijos institute bus įgyvendinta idėja išleisti bent vieną tomą lietuvių egzodo archyvų, skirtų būtent V. Kavolio susirašinėjimams. „Tie laiškai – tai raktas į platesnį šio lietuvių išeivijos veikėjo darbų ir idėjų suvokimą“, – įsitikinusi mokslininkė.
D. Kuizinienė pastebi, jog akademinis pasaulis iki šios dienos V. Kavolį vertina, skaito jo darbus ir juos cituoja savuosiuose. Ir tai daro ne tik sociologai, istorikai, kultūros istorijos tyrinėtojai, bet ir literatūrologai. Kai V. Kavolis, vos Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, atvyko į Lietuvą ir aktyviai įsitraukė į jos kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą, jo paskaitos ir skleidžiamos idėjos darė didelę įtaką ne tik tuomečio akademinio pasaulio atstovams, bet ir platesniems visuomenės ratams. „Manau, kad tuo metu, prieš gerus dvidešimt metų, visuomenė atrado V. Kavolį“, – pažymi D. Kuizinienė.
„Pirmiausia, jis yra liberaliosios intelektualinės srovės, kuri dažnai tapatinama su „Santara–Šviesa“, simbolis. V. Kavolis kartu su Valdu Adamkumi, Raimundu Mieželiu buvo tos organizacijos įkvėpėjai. Tačiau V. Kavolis kartu buvo vienas žinomiausių lyginamųjų civilizacijų tyrinėtojų pasaulyje“, – pabrėžia Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. Egidijus Aleksandravičius.
D. Kuizinienės įsitikinimu, V. Kavolio idėjos ir mintys nė kiek nepasenusios. „Išeivijos institutas yra sudaręs ir išleidęs ne tik akademinių, bet ir publicistinių, įvairioje išeivijos spaudoje išsibarsčiusių straipsnių rinkinį „Nepriklausomųjų kelias“. Kai atsiverti vieną ar kitą jo straipsnį, matai, kad daugybė jo minčių vis dar aktualios mūsų visuomenėje. Būtų tikrai įdomu ir aktualu kartkartėmis perspausdinti kokį nors jo tekstą ar bent jo fragmentą, kad tai pamatytume. Mūsų kultūrininkams, visuomenininkams, net politikams tai atrasti šiuo metu būtų pats tas“, – įsitikinusi mokslininkė.
Prieš penkiolika metų VDU pasiekė V. Kavolio knygos – didžiulė biblioteka, įvairūs tekstai tiek anglų, tiek lietuvių kalbomis, daugiausia apimantys akademinį jo interesą – kultūros istoriją bei meno sociologiją. Prieš penkerius metus į institutą atkeliavo kita archyvo dalis: susirašinėjimai, straipsniai, likusios knygos. Trečioji siunta įgyvendinta Lietuvos ambasados JAV kultūros atašė Evaldo Stankevičiaus iniciatyva.
V. Kavolio žmonos Ritos Kavolienės namuose dar yra likusi rankraštinė archyvo dalis, kurią ji kartu su sūnumis taip pat planuoja išsiųsti į Lietuvą. D. Kuizinienė primena, jog sociologas yra dėstęs Vytauto Didžiojo universitete, yra vienas iš Išeivijos instituto įkūrimo iniciatorių. „Natūralu, kad po V. Kavolio mirties daugelis universiteto žmonių dėjo pastangas, jog archyvas atsidurtų čia“, – galutinį archyvo ir bibliotekos kelionės tikslą pagrindžia mokslininkė.
