Dailės galerijoje įvyko pirmasis edukacinės programos – keraminių mozaikų kūrimo – užsiėmimas, skirtas susipažinti su Kinijos simbolika.
Prie didelio stalo susėdę projekto dalyviai susikaupė darbui.
Kultūros sostinėje
Miesto kultūros ir meno įstaigos nebūna nuolat užrakintomis durimis ir tuščiomis salėmis. Tačiau miestui įgavus ypatingą statusą – tapus Lietuvos kultūros sostine – renginių jose pasipylė lyg iš gausybės rago: per metus bus net keli šimtai.
Daugiausia dėmesio numatyta skirti pažinčiai su pasaulio kultūromis. Kiekvieną metų mėnesį bus supažindinama su vis kitomis šalimis.
Kovą Panevėžys susitiks su Prancūzija, balandį – su Danija, gegužę – su Švedija ir Norvegija. Vasaros mėnesiai bus skirti Baltijos bei Lotynų Amerikos šalims, Italijai, rugsėjį renginių dalyviai galės susipažinti su slavų, o spalį – su germanų šalimis. Lapkritis bus skirtas Jungtinei Karalystei, gruodis – Suomijai.
O vasaris vis dar tęsia pažintį su Kinija bei Japonija. Muziejuose, galerijose, bibliotekose rengiamos įvairios parodos, susitikimai, kultūros centruose, teatruose – koncertai, spektakliai, teminiai vakarai.
Panevėžio dailės galerija pasižymi renginių gausa. Vienas iš jų – vasario viduryje pradėta edukacinė kūrybinė programa: imta kurti keramines mozaikas taikant pasaulio tautų simboliką.
Pirmoji – Kinija
Panevėžio dailės galerijos darbuotoja, projekto „Pasaulio tautų simbolika“ vadovė Virginija Januševičienė sako, kad keraminės mozaikos bus kuriamos ir pagal kitų šalių simbolius.
Projekto įgyvendintoja Virginija Januševičienė (kairėje) ir Dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė mano, kad labai svarbu skatinti kūrybingumą.
Pats pirmasis užsiėmimas, į kurį buvo pakviesta kelios dešimtys žmonių, buvo skirtas Kinijai.
Prie salės viduryje pastatyto didžiulio stalo susėdo pedagogai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, globos namų, Jaunuolių dienos centro globotiniai ir kiti projektu susidomėjusieji, savo kūrybines jėgas išbandyti nusprendusieji.
Prie kiekvieno projekto dalyvio buvo padėti visi darbui reikalingi įrankiai, dubenėliai su keramikos gabalėliais, teptukai, dažai, klijai, mokomoji medžiaga ir neišvaizdūs apvalūs padėkliukai, po įtempto kūrybinio proceso virsiantis mozaikos darbeliais.
Programos vadovas dailininkas Girmantas Rudokas pateikė eskizus su Kinijos simboliais ir programos dalyvius supažindino su tos šalies svarbiausių simbolių reikšmėmis, jų atsiradimo istorija, pagrindiniais spalvų deriniais.
Tada prasidėjo kūrybos procesas, per jį susirinkusieji ant pagrindo komponavo ir tvirtino keramikos detales.
„Vasario 14-ąją, pirmąją užsiėmimų dieną, buvo kuriami padėkliukai, per kitus susibūrimus keramine mozaika bus puošiami vazonai, įvairūs interjero elementai“, – pasakoja V. Januškevičienė.
Viskas turi prasmę
Dailininkas G. Rudokas paaiškino, kad kiniškų spalvų paletę sudaro ryškūs, aiškūs tonai, pavyzdžiui, liepsninga raudona spalva.
Dailininkas Girmantas Rudokas kviečia projekto dalyvius pasinerti į įdomų kūrybos procesą. U.Mikaliūno nuotr.
„Bendras stilius yra prašmatnus, bet šiltas. Naudojamos sodrios gyvybingos spalvos kinams turi gilią simbolinę prasmę“, – sako dailininkas.
Projekto dalyviams išdalintoje metodinėje medžiagoje pasakojama, kad Kinijoje juoda yra moteriška spalva, susijusi su atgimimu. Su šiuo in elementu kontrastuoja raudona – vyriško prado jang spalva.
Spalvos visada kruopščiai derinamos, norima, kad jos sukurtų tvarkos ir harmonijos pojūtį. Paprastai pabrėžiamos pastelinės baltos, perlų pilkos ir auksinės spalvos. Detalės – lakas, porcelianas, šilkas ir tamsi mediena.
Kiniškų spalvų schemoms tinkami deriniai: skaisčiai mėlyna ir sidabrinė, juoda ir auksinė, raudona, tamsiai ruda ir purpurinė.
Kai projekto dalyviai kurs kitų šalių mozaikas, pamatys, kad tinkamiausi spalvų deriniai jau kitokie. Pavyzdžiui, japoniškų spalvų schemose tamsiai ruda bus derinama su blyškiai pilka, smėlio spalva – su šviesiai ruda, o kreminė – su šokoladine ir blyškiai melsva. Japoniškų spalvų paletę sudaro subtilios neutralios spalvos.
Dėkingi sumanytojams
Dailininkas G. Rudokas, mokantis visus norinčiuosius gaminti keraminių mozaikų padėkliukus, pirmiausia supažindino su įrankiais, perspėjo, kad net ir darant tokius, regis nesudėtingus darbus, reikia elgtis labai atsargiai.
Specialiomis žirklėmis smulkinant keramikos gabaliukus būtina užsidėti apsaugos akinius, nes skeveldros gali patekti į akis ir jas sužaloti. Smulkinant gabaliukus į mažas detales, skeveldrų gali būti gana daug.
Išklausę mokytojo patarimų žmonės kibo į darbus – vieni tuoj pat vienas prie kito dėjo spalvotus gabalėlius ir stengėsi juos greičiau pritvirtinti, kiti ilgai svarstė, keitė atspalvius ir vis ieškojo labiausiai patinkančio derinio. Kūrybos procesas įkvepia, skatina mąstyti, keistis, ieškoti geriausio varianto.
Mokytoja Genutė Kiznienė mano, kad dalyvavimas tokiuose užsiėmimai gali padėti atsikratyti prastos nuotaikos ir liūdnų minčių.
„Tokio projekto sumanytojams esame labai dėkingi. O visiems, kuriems liūdna, sakau: yra puikus vaistas nuo depresijos – kūryba. Vienam namuose gal ir sunku, gal ir neaišku, nuo ko pradėti, bet čia atėjus bendraminčių būryje nuotaika savaime pasitaisys. Neverkite atsisėdę, o sužinoję apie tokius renginius būtinai į juos ateikite – mokykitės, kurkite, džiaukitės“, – tikina mokytoja Genutė Kiznienė. Ji pati mielai panyra į keraminių mozaikų kūrybos subtilybes.
Jai pritarė Šv. Juozapo globos namų programų koordinatorė Irina Juozilaitienė: „Puiki patirtis, geri vaistai nuo visų ligų“. Į užsiėmimus ji atsivedė ir prie globos namų esančios labdaros valgyklos „Betliejus“ lankytoją Algirdą Kemeklį. Vyras pasakojo pirmą kartą dalyvaujantis tokiame projekte ir jam šis užsiėmimas labai patinka. Atsargiai rinkdamas atspalvius, jis stengėsi derinti juos taip, kad atitiktų kiniškų spalvų schemas.
I. Juozilaitienė pasakoja, kad kai kurie Šv. Juozapo senelių globos namų globotiniai taip pat mielai prisijungtų prie šio projekto, ir vadovė V. Januševičienė pažada, jog dailininkas su visais instrumentais, keramika, įrankiais atvyks į globos namus ir ten surengs užsiėmimus.
Menas – kaip vaistai
V. Januševičienė pasakoja, kad tokia edukacinė programa pasirinkta neatsitiktinai. „Juk menas ir kūryba gali būti žmogui kaip vaistai. Tokios mintys ypač dažnai išsakomos kinų filosofijoje“, – sako projekto vadovė.
Ji pabrėžia, kad kiekvienas žmogus savo sieloje yra kūrėjas. Vieni save išreiškia tapydami, kiti – rašydami eilėraščius ar komponuodami gėlių puokštes, treti – megzdami ar drožinėdami.
„Nėra tokios srities, kurioje negalėtų pasireikšti žmogaus kūrybiškumas. Rytuose visos kūrybos ir meno rūšys tarnauja pačiam aukščiausiam – gydymo menui. Menas visada vienokiu ar kitokiu būdu – per muziką, tapybą, eiles, – veikia žmogaus sielą, taip pat ir kūną“, – tikina V. Januševičienė.
Rytų filosofija teigia, kad žmogų veikia ir gamta – medžiai, žvaigždės, akmenys. Iš daugelio gamtoje randamų daiktų, juos keičiant, galima kurti ir taip pat dalyvauti gydymo meno procese.
„Kuriant atsiskleidžia vidinis pasaulis, keičiasi nuotaika, santykis su supančia aplinka, su kitais žmonėmis. Be to, kūryba ne tik malonus laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir veiksmingas gydymo metodas, galintis padėti atsikratyti daugelio sveikatos sutrikimų“, – projekto vadovė viliasi, kad įgyvendinus sumanymą ne vienas šių užsiėmimų dalyvis bus stipresnis, sveikesnis, įgijęs naujos patirties galės ja dalintis su kitais.
Meno terapija kaip gydymo, reabilitacijos priemonė žinoma nuo senovės. Tiesa, Lietuvoje ji dar nėra labai populiari, tačiau per pastaruosius dešimtmečius pradeda užkariauti tvirtas pozicijas.
Meno terapijos seansai – tokiais galima pavadinti ir Dailės galerijoje vykstančius užsiėmimus – naudingi ne tik sutrikimų turintiesiems, bet ir visiškai sveikiems.
„Bet kokio amžiaus, bet kokios padėties žmogui kūryba padeda geriau suprasti save. Be to, grupinė kūryba turi savų privalumų, ji skatina bendravimą, gerina socialinius įgūdžius“, – įsitikinusi V. Jaunševičienė.
Iš neišvaizdžių apvalių lentelių galima sukurti įdomius keramine mozaika puoštus darbus.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
