Šių laikų kalinės
Didžiuliai prekybos centrai – XXI a. koncentracijos stovyklos.
Užsienio investiciniam fondui priklausančiame Panevėžio neoficialiu simboliu
laikomame „Babilone I“ pardavėjoms gresia lėkti iš darbo net už per ilgą
užsisėdėjimą tualete.
Vienuolika valandų per dieną už prekystalių praleidžiančios
moterys skundžiasi nepakeliamomis darbo sąlygomis.
„Tarpusavyje ironizuojame, kad savo valia esame uždarytos
moterų griežtojo režimo pataisos namuose. Iš darbo vietų bijome net pajudėti.
Mums nepriklauso nei pietūs, nei, atrodo, žmoniška būtinybė nueiti į tualetą“, –
skundėsi prekybos centre įkurtos parduotuvės pardavėja.
Pasak jos, didžiausias siaubas – ne akylai tvarką parduotuvėse
privalantys prižiūrėti apsaugos darbuotojai, o prekybos centro vadovė Jūratė
Nekrasovienė.
„Užtenka pardavėjai žengti kelis žingsnius iš parduotuvės, kad
filmuota medžiaga su rekomendacija atleisti būtų nusiųsta parduotuvės
savininkams. Pardavėjos negali iš savo darbo vietų išeiti net į koridorių, nors
parduotuvė neišleidžiama iš akių ir visi klientai aptarnaujami. Negalime
pasitraukti netgi tada, kai nėra pirkėjų. Negalime net į tualetą nueiti.
Įsivaizduokite save 11 val. už prekystalio“, – pasakojo moteris.
Pietų pertrauka nepriklauso
Pardavėja tvirtina tokiomis nežmoniškomis sąlygomis dar nėra
dirbusi. Jos nuomone, lengviau netgi prekybos tinklų parduotuvėse, kur
kasininkės bent jau turi teisę į pietų pertraukėlę.
„Mano darbo sutartyje įrašyta, kad 11 valandų darbo diena be
pietų pertraukos, bet su galimybe papietauti darbo vietoje. Kaip atrodys klientą
aptarnaujanti pardavėja su kąsniu? Man ir pačiai nemalonu valgyti už
prekystalio, kai koridoriumi einantys žmonės žiūri į mane kramsnojančią“, –
stebėjosi moteris.
Anot jos, prekybos centro vadovės skundų dėl pardavėjų elgesio
yra sulaukę daugumos „Babilonas I“ įsikūrusių parduotuvių vadovų.
„Gerai, jei savininkai supratingi žmonės, bet jei nenorės
turėti nemalonumų su prekybos centru, paaukos pardavėją. Vienos parduotuvės
savininkė, gavusi skundą dėl savo pardavėjos, po pokalbio su J.Nekrasoviene
teigė pakeitusi savo nuomonę apie prekybos centro vadovę ir darbuotojos
neatleido. Bet kažin ar kiekvienas vadovas stotų ginti savo pavaldinio“, –
abejojo pardavėja.
Jos nuomone, prekybos centre situacija pasikeistų, jei
susivienijusios pardavėjos ryžtųsi viešai prabilti apie esą nežmoniškas darbo
sąlygas. Tačiau nedarbo kamuojamame Panevėžyje moterys bijo prarasti ir tokį
pragyvenimo šaltinį.
„Sekundės“ pašnekovės tikinimu, prekybos centro pardavėjos
vidutinis darbo užmokestis siekia apie 1000 litų „į rankas“, kai kurios dirba
tik už minimalų atlygį, kitoms prie pagrindinio atlyginimo mokami priedai už
parduotą produkciją.
„Gal situacija pasikeistų, jei mūsų skundai pasiektų prekybos
centro savininkus užsieniečius. Dabar J.Nekrasovienė turbūt jaučiasi visagalė,
vaikšto po koridorius kaip žandaras, su eiliniais darbuotojais net nesikalba,
tik raportus parduotuvių savininkams siuntinėja“, – svarsto pardavėja.
Įpareigoja sutartis
Kad iš prekybos centro vadovės sulaukia pranešimų apie darbo
metu koridoriuje su kolegėmis besišnekučiuojančias pardavėjas, pripažino ir kai
kurių parduotuvių savininkai. Tačiau prekybos centro nuomininkai tvirtina
priekaištų J.Nekrasovienei neturintys.
„Kadangi su prekybos centru pasirašę sutartį, reagavome į
prekybos centro vadovės pranešimą, pasikalbėjome su pardavėjomis. Mes esame
nuomininkai ir turime laikytis prekybos centro vidaus tvarkos taisyklių, be
abejo, turime reaguoti į administracijos pastebėjimus“, – „Sekundei“ teigė
kojinių ir apatinio trikotažo parduotuvės „Golden point“ didmeninės prekybos
vadovė Jekaterina Kozlovskaja.
Vieno žmogaus problema
Karčius įspūdžius išsikraustydami iš „Babilonas I“ pripažįsta
išsinešę balionų pardavėjai „Party line“.
„Iš pradžių maniau, kad keistas bendravimas, nepaisymas kitų
yra panevėžietiškas bruožas, bet dabar suprantu, kad tai turbūt vieno žmogaus
problema“, – J.Nekrasovienės vadovavimo stilių įvertino „Party line“ parduotuvę
valdančios įmonės „Balionų karaliai“ vadovas Marius Staknys.
„Balionų karalių“ direktorius pripažįsta, kad prekybos centre
pardavėjoms keliami nerealūs reikalavimai. Anot jo, parduotuvė negali būti
uždaryta, todėl arba pardavėja turi likti nepietavusi, arba darbdaviui tenka
samdyti dar vieną darbuotoją.
„Man keisčiausia buvo, kad „Babilone I“ parduotuvės dirba nuo
10 iki 21 val. ir negali turėti net pietų pertraukos. Jei parduotuvė uždaroma 15
min., iš karto prisistato apsauga, pasipila pranešimai. Kad pardavėja galėtų
nueiti į tualetą, reikia, jog kažkas ją pakeistų. Darbdavys priverstas turėti
bent du žmones ir mokėti jiems už tą patį laiką, kad galėtų vienas kitą išleisti
bent papietauti, nes „Babilonas I“ parduotuvėse pertraukų negali būti“, –
pasakojo M.Staknys.
Direktorius prasitaria netgi svarstęs rašyti laišką „Babilono
I“ valdytojui – bendrovei „EMCM Baltic“, tačiau išsikraustęs numojo ranka.
Pasak M.Staknio, nuomos sutartį su prekybos centru „Party line“
ryžosi nutraukti dėl per didelės nuomos kainos. Nedidukė parduotuvė per mėnesį
vien už nuomą paklodavusi apie 3000 litų, dar maždaug 1000 litų atsieidavo
komunaliniai mokesčiai.
„Tokia nuomos kaina Panevėžyje man, švelniai tariant, atrodė
keista. Kauno prekybos centre, kur parduotuvės apyvarta vos ne dukart didesnė,
nuoma bent 300–400 litų mažesnė. Panevėžyje mėnesio apyvarta 9000 litų, o 4000
litų tekdavo atiduoti mokesčiams. Kai J.Nekrasovienei tai išsakydavau, man
vienaip ar kitaip būdavo leidžiama suprasti, kad jei nepatinka, galime išeiti –
yra kitas nuomininkas. Dėl kainos derėtis neįmanoma, nes vadovė nesileidžia į
jokius kompromisus“, – pamena M.Staknys.
Plačiau skaitykite 2010 m. gruodžio 8 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. iš „Sekundės“ arch. Griežta tvarka.
„Babilono I“ parduotuvių darbuotojos ironizuoja savo valia tapusios
sustiprintojo režimo pataisos namų kalinėmis.
