Pilnametystės jau sulaukęs Aleksandras Špilevojus prieš
penketą metų net jausdamas įremtą ginklą savo psichiškai nestabilios būsenos
pagrobėjui skaitė tikybos vadovėlį. Nors paauglio išlaisvinimo sulaikiusi kvapą
laukė visa Lietuva, netrukus po to tragiškas įvykis tapo visuotine pramoga –
žmonės lažinosi spėliodami, kiek kainuoja Aleksandro interviu.
Prisidengė paaugliu
Prieš beveik penkerius metus įvykusį sukrėtimą Aleksandro šeima išgyvena taip, tarsi įkaitų drama buvo ką tik. 2001-ųjų spalio 8-osios rytą Aleksandras Ramygalos gatve iš namų ėjo į antrą pamoką tuometėje 3-iojoje vidurinėje mokykloje. Toliau viskas vyko tarsi trileryje: kaukė policijos mašinų sirenos, iš gatvėje sustojusio taksi iššokęs ginkluotas vyriškis čiupo paauglį. A.Špilevojui patirtas šokas neleidžia prisiminti visų įvykio detalių. Vaikino atmintyje įstrigęs vaizdas, kai nusikaltėlis, jam įrėmęs ginklą, spruko į pirmą daugiabučio namo laiptinę. „Jis rinkosi prasčiau atrodančias duris – ieškojo, kur galėtų gyventi kokie senukai“, – pasakojo Aleksandras. Virginijus Savickis neapsiriko: jo pabelstas duris iš tiesų atidarė senutė. Neseniai insultą patyrusi moteris nesuprato, kas vyksta, – nusikaltėlis ją nesunkiai įtikino, esą prasidėjo karas ir atėjęs jos išlaisvinti. Paauglys ir pensininkė net penkiolika valandų buvo nusikaltėlio įkaitais. Tik „Aro“ pareigūnams šturmavus butą juos pavyko išlaisvinti. V.Savickis buvo nušautas.
Nuo 9 valandos iki vidurnakčio nestabilios psichikos nusikaltėlis su dviem beginkliais ir bejėgiais žmonėmis buvo užsibarikadavęs virtuvėje. Aleksandrui pavyko nesupanikuoti. „Šokas buvo apėmęs, kai V.Savickis pradėjo baldais užstumti virtuvės duris, užtraukė užuolaidas“, – prisiminė vaikinas. Mažoje virtuvėlėje trise praleido dieną, o vakarop V.Savickis pasiliko tik keturiolikmetį. Močiutė iš virtuvės buvo išleista.
Nusikaltėliui skaitė maldas
Pasak Aleksandro, visą tą laiką buvo matyti, kad V.Savickis išgyvena didžiulę įtampą. „Iš pradžių rėkė ant visų, dar netyčia iššovė. Man nuolatos pasakojo, kas toliau bus, kad kils karas. Iš tiesų taip ir klostėsi, kaip jis sakė: name kitoje gatvės pusėje pamačiau snaiperius“, – sunkiai suvokiamą dramą išgyveno paauglys.
Visas penkiolika valandų į Aleksandrą V.Savickis laikė įremtą ginklą. Niekas negalėjo prognozuoti, kaip pakryps nusikaltėlio planai. Saulei leidžiantis ir kambariui skęstant tamsoje V.Savickis pastebėjo rankose nebeturįs pistoleto. Jo isteriškas pyktis atsisuko prieš Aleksandrą. „Supanikavo, kad aš paėmiau, bet rado po savo kojomis“, – pasakojo vaikinas.
Aleksandras tvirtina: daugiau nei pusę paros ramiai išbūti pavojingo ir ginkluoto nusikaltėlio įkaitu jam padėjo malda ir žinojimas, kad saugo Dievas. V.Savickis taip pat laukė aukštesnės jėgos pagalbos – įrėmęs ginklą berniukui nusikaltėlis liepė garsiai skaityti virtuvėje rastą tikybos vadovėlį. „Be abejo, tai suteikė stiprybės ir man“, – tvirtino A.Špilevojus.
Plačiau skaitykite kovo 25 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. A.Špilevojui
paauglystėje patirtas tragiškas įvykis padėjo suvokti, kiek daug žmonių jį myli
ir kokia galinga jėga yra tikėjimas.
