Paprašęs žurnalistų išeiti, M. Przybylas šovė sau į galvą.
Pirmadienį per spaudos konferencijos pertrauką bandžiusio nusišauti Lenkijos karo prokuroro Mikolajaus Przybylo gyvybei pajojus nebegresia. M. Przybylas buvo išvežtas į ligoninę, kur jam atlikta veido srities kaukolės kaulų operacija.
Karo prokuroras vadovavo tyrimui dėl informacijos nutekinimo žiniasklaidai apie Smolensko tragediją, kur žuvo prezidentas Lechas Kaczynskis ir daug kitų Lenkijos politinio elito atstovų. Įtariama, kad tiriant informacijos nutekinimą buvo klausomasi žurnalistų pokalbių.
Prokuroras tvirtino, kad , kad žurnalistų pokalbių nebuvo klausomasi – buvo tiriami tik Smolensko avariją tyrusio prokuroro Mareko Pasioneko veiksmai.
Praėjusiais metais prokuroras Marekas Pasionekas, vadovavęs Smolensko katastrofos priežasčių tyrimui, buvo nušalintas nuo šių pareigų įtarus jį slapta nutekinus medžiagą žiniasklaidai. Tačiau jam taip ir nebuvo pareikšti oficialūs kaltinimai.
Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ tvirtinimu, tiriant tragediją prokurorai ir tyrėjai mažiausiai šešis kartus prašė leisti klausytis žurnalistų pokalbių. Be to, jie be teismo leidimo bandė išsireikalauti iš mobiliojo ryšio operatorių žurnalistų skambučių ir žinučių išklotines.
Prokuroro M. Przybylo mėginimas nusižudyti sukrėtė Lenkiją. Žiniasklaida bando rasti atsakymą kas pastūmėjo prokurorą link tokio drastiško sprendimo.
Piotras Pytlakowskis, savaitraščio „Polityka“ apžvalgininkas, savo komentare klausia, prieš ką buvo nukreiptas toks tragiškas protestas. „Prokuroras A. Przybylas per spaudos konferencija išvardijo savo priešus. Tai – generalinis prokuroras Andrzejus Seremetas, jo atstovas spaudai, du prokurorų profsąjungų veikėjai, politiškai susiję su opozicine „Teisės ir teisingumo“ partija, bei jo paties šefas, karinės prokuratūros vadas Krzysztofas Parulskis. Žurnalistus, nuo kurių prasidėjo visa avantiūra, neįrašė į priešų sąrašą, o tik pavadino manipuliacijų aukomis. Vis dėlto galima tvirtinti, kad jo protestas buvo nukreiptas prieš karinės prokuratūros likvidavimą. Pasak jo, kažkam svarbu likviduoti struktūrą, kuria efektyviai tiria korupciją kariuomenėje ir šimtamilijonines aferas.“
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ sudarė M. Przybylo ištirtų ir tiriamų aferų sąrašą. Nuo 2007 metų, kai karinėje prokuratūroje sukurtas specialus skyrius, turėjęs užsiimti organizuotų nusikaltimų tyrimu ir kuriam vadovavo M. Przybylas, teismai pagal surinktus įrodymus į kalėjimus pasodino 98 žmonės. O dabar jo skyrius tiria konkursus dėl karinės technikos remontų, vertų šimtų milijonų.
„Šitie fiktyvūs konkursai – tai ne tik milijonai, kuriuos prarado valstybės biudžetas. Tai ir grėsmė mūsų kariškiams Afganistane, kur buvo siunčiama blogai suremontuota technika“, –per spaudos konferenciją kalbėjo karo prokuroras. M. Przybylas aiškino, kad jo prokurorai priartėjo prie aferos išsiaiškinimo, o išpuoliai prieš jį yra tai „karinės mafijos“ bandymai numarinti bylas.
P. Pytlakowskis pastebi, kad M. Przybylas paskutiniu metu buvo minimas bloguoju pirmuosiuose laikraščių puslapiuose: „Jis buvo apkaltintas, kad toleravo savo pavaldinių savivale, mat jie be teismo sprendimo reikalavo mobiliojo ryšio operatorių perduoti dviejų žurnalistų, kurie paskelbė apie Smolensko tyrimą nutekėjusią informaciją, skambučių ir žinučių išklotinės. Civilinės prokuratūros prokurorai grasino jam teismais.
M. Przybylas sujungė šiuos bandymus ir grasinimus su planais likviduoti karinę prokuratūrą ir pamatė milžinišką sąmokslą. Žmogus streso būsenoje susieja skirtingus faktus, o kartais pervertina jų keliama grėsmę. Garbės šūvis į save, laimei, nesėkmingas, jo manymu, buvo vienintelė jam pasirodžiusi išeitis iš labirinto M. Przybylas nusprendė tapti auka, kad niekas neišdrįstų paslėpti po kilimu svarbesnių nei jo gyvenimas bylų.“
Naujienų portalas onet.pl paskelbė savo tinklaraštininkų komentarų fragmentus. Marcinas Mastalarekas rašo: „Nėra normalu, kai aukšto rango prokuroras bando nusižudyti iš karto po spaudos konferencijos, per kurią apkaltino savo viršininkus, kad jie nesugeba paruošti gerų įstatymų, kad neprižiūri savo žinybų ir primena, kad tiria įtarimus, susijusius su organizuotais nusikaltimais Lenkijos kariuomenėje. Valstybės istorijoje daugybė neištirtų aferų, nužudymų, savižudybių. Ar ir šį kartą nesužinosime, kas pastūmėjo patyrusį prokurorą link tokio dramatiško sprendimo? Ar jis kažko bijojo?“
Kitas onet.pl tinklaraštininkas Grzegorzas Zietkiewiczius kritikuoja žiniasklaidos vaidmenį šioje istorijoje. „Pigi sensacija, kuri maitinama dažnai gandais, apkalbomis ar tik įtarimais, vis dažniau užima patikimumo, sąžiningumo ir padorumo vietą. Taip vadinamos „tiesos“ paieškos tampa proga paprastai apkaltinti bet ką, bet kuo. Mesti akmenį sugeba daug kas iš mūsų. 6
Pilna streso, krizinė situacija, sukelta tam tikrų asmenų arba aplinkos spaudimo, apie ką netiesiogiai kalbėjo per spaudos konferenciją, gali privesti prie to, kad žmogus neatlaiko spaudimo. Kiekvienas psichologas žino, kad bandymas nusižudyti yra ne tik dramatiškas sprendimas, bet ir daugelio įvairių veiksnių rezultatas“, – teigia G. Zietkiewiczius.
