Dovanojami daiktai neužsiguli
Sunkmečiu daugėja žmonių, kurie, stokodami pinigų naujam
daiktui įsigyti, ieško, kad kas dovanotų seną. Tačiau dovanojančiųjų mažai.
Vakaruose senas paramos daiktais tradicijas lietuviai perima labai pamažu. Už
dyką nesunkiai galima gauti neveislinį
šuniuką ar kačiuką. Gyvūnų dovanotojų yra daugiau nei norinčiųjų
juos gauti veltui. Tačiau ieškantiesiems už dyką sofos, spintos, šaldytuvo,
viryklės ar juolab dar naudoti tinkamo kompiuterio bei kitų daiktų tenka
apsišarvuoti kantrybe, o dažnai – ir nusivilti.
Dovanojami daiktai, dovanotojų nuostabai, išgraibstomi dar
prieš pasirodant skelbimui spaudoje.
„Mano skelbimas apie dovanojamą batų dėžę ir spalvotą veikiantį
televizorių „Tauras“ laikraštyje turėjo pasirodyti tik praėjusį trečiadienį, bet
jau antradienį sulaukiau jaunos poros skambučio. Jie tuoj pat atvyko ir išsivežė
batų dėžę. Kitą dieną padovanojome televizorių “, – „Sekundei“ pasakojo
panevėžietė Laima.
Pasirodžius skelbimui laikraštyje, jos telefonas kaito nuo
norinčiųjų gauti batų dėžę skambučių.
Ponia Kristina tą dieną, kai laikraštyje buvo išspausdintas jos
skelbimas apie dovanojamus virtuvės, prieškambario baldus, sekciją, nebekėlė
ragelio. Mat dar prieš pasirodant skelbimui nežinia iš kur sužinoję jos adresą
atvažiavo vyras ir žmona, kurie pasiėmė visus daiktus.
Panevėžietė susitaikė su mintimi, kad jos telefonas nesiliaus
skambėti dar mažiausiai kelias dienas.
Turintieji gerokai panaudotų, bet jau nebereikalingų baldų,
buities technikos, namų apyvokos daiktų patyrė, kad juos sunku parduoti net už
simbolinę kainą, tačiau padovanoti – jokių problemų.
„Tikrai teisinga patarlė, kad dovanotam arkliui į dantis
nežiūrima“, – sakė ponia Laima.
Šiemet pavasarį internete startavo labdaros projektas „Pagalba
daiktais“, jungiantis galinčiuosius suteikti paramą ir tuos, kuriems tai
reikalinga. Projekto koordinatoriai tiki, kad laikui bėgant vis daugiau žmonių
suvoks dovanojimo svarbą ir prasmę.
Motyvai dovanoti – įvairūs
Ponia Laima nereikalingus daiktus dovanoja ne pirmą kartą.
Anksčiau ji yra svetimiems žmonėms atidavusi visus savo mirusios motinos baldus,
įvairius namų apyvokos reikmenis. „Jie nebuvo prasti, tačiau senamadiški.
Nemačiau prasmės pardavinėti už kelis ar keliasdešimt litų. Juk nepraturtėsiu, o
kitas žmogus gal net tiek neturi ir tie baldai jam labai pravers“, – kalbėjo
moteris.
Neblogos kokybės batų dėžę ir televizorių ji dovanojo todėl,
kad nepakenčia namuose laikyti daiktų, kuriais nesinaudoja. Pasak pašnekovės,
paversti namus sandėliu dar gerų, bet jau nenaudojamų daiktų, kaip mėgsta
nemažai lietuvių, – ne jos būdui.
Kristina virtuvės, prieškambario baldus ir sekciją dovanojo,
nes namuose ketina daryti remontą ir keisti baldus. Ji apsvarstė, kad parduoti
šiuos daiktus užtruktų arba ir visai nepavyktų, o tai trukdytų remontui, todėl
nutarė padovanoti.
Iš Kristinos baldus pasiėmusi jauna šeima geradarei papasakojo
persikrausčiusi iš nuomojamo vieno kambario buto į giminaičių tuščią trijų
kambarių butą. Apstatyti laikiną būstą naujais baldais šeimai yra per didelė
prabanga.
Nesiūlo net drabužėlių vaikui
Per skelbimus spaudoje ir internete ieškantys vienokių ar
kitokių daiktų už dyką gyventojai neslepia nusivylimo. Pasak jų, gauti dovanų
sofą su neišlindusiomis spyruoklėmis ar kirvarpų neišgraužtą spintą,
nesurūdijusį šaldytuvą ar kitą kokį geresnį daiktą labai sunku. Esą tai laimės
dalykas.
Šiemet mokyklą baigusi ir į universitetą įstojusi panevėžietė
Elona viename laikraštyje įdėjo skelbimą: „Studentė ieško, kas galėtų padovanoti
nešiojamąjį kompiuterį“.
Per kelias dienas mergina nesulaukė nė vieno skambučio.
Elona prisipažino turėjusi nedaug vilties, kad atsiras toks
geradarys. Tiesiog norėjo pabandyti laimę.
„Žinojau, kad kai kam pasiseka gauti dovanų visai neblogų
daiktų. Man nepasisekė. Gal tėvai kaip nors sutaupys ir nupirks man kompiuterį“,
– kalbėjo ji.
Panevėžietis Irmantas per laikraštį žmonių prašė padovanoti
naudotų svetainės ir virtuvės baldų, vidaus ir lauko duris.
Vyras šių daiktų ieško ne sau, o motinai, kurios namus
nuniokojo gaisras. Sūnus nėra toks turtingas, kad nupirktų mamai naujus baldus,
sudėtų duris. Be to, mano, kad ir neapsimoka, nes namas – labai prastos
būklės.
Irmantas kol kas sulaukė tik vieno skambučio. Panevėžiečių
šeima jam pasisiūlė padovanoti minkštuosius kampinius baldus „Jotulė“. Šie
stovėjo sodo name, pavasarį, kilus potvyniui, pastatas su visais baldais buvo
užlietas. Šeimininkai per vasarą minkštuosius baldus išdžiovino, bet jais
naudotis nebepanoro. Nusipirko naujų, o „Jotulę“ nusprendė padovanoti.
Irmanto teigimu, į baldą įsimetęs pelėsis, bet šiaip jis dar
visai neblogas.
Renata per skelbimą laikraštyje tikėjosi gauti dovanų nenaują
šaldytuvą, o Vilma – viryklę. Per porą savaičių nei viena, nei kita nesulaukė
skambučio. Nors Vilmai nepasisekė, ji nemano, kad dosnūs žmonės retenybė.
Moteris žino ne vieną asmenį, kuriam per skelbimus pavyko gauti dovanų visai
neblogų daiktų.
Daiva jau trečią savaitę nesėkmingai ieško, kas galėtų jos
ketverių metų dukrai padovanoti drabužėlių. Moteris tikino, kad į jos skelbimą
neatsiliepė nė vienas žmogus.
Daiva sakė, kad ir ji, ir vyras šiuo metu yra bedarbiai. Abu su
vaiku sėdi namie. Paklausta, ar dukra – vienintelis jų vaikas, moteris atsakė,
kad, ačiū Dievui, taip.
„Neįsivaizduoju, kaip reikėtų išmaitinti ir aprengti du“, –
kalbėjo ji.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugpjūčio 27 d.
„Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
Nuotr. Paieškos. Dovanų nenaujo nešiojamojo
kompiuterio dažniausiai prašo jauni žmonės.
