Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentą Algimantą Vingrą drąsiai galima vadinti žinomiausiu Lietuvos vaikų gydytoju. Mažųjų pacientų sveikata – jo rūpestis jau daugiau nei keturi dešimtmečiai. Patirtis sudėta į trylika knygų. Bendravimą su mažaisiais pacientais jis tikina pasirinkęs dėl dviejų svarių priežasčių. „Dirbti su vaikais įdomiau, be to, nenorėjau, kad pacientai būtų aukštesnio ūgio už gydytoją“, – šmaikštauja A.Vingras.
Į Panevėžį – su
džiaugsmu
Į Panevėžį A.Vingras kaskart sako važiuojantis su džiugesiu. Jaunystės dienas primena čia baigta vidurinė mokykla, į šį miestą gydytojas dažnai atvyksta lankyti tėvų kapų. Pristatydamas naujausias savo knygas „Pirmieji treji gyvenimo metai“ ir „Jūsų vaikas“ docentas apvažiavo daug miestų. „Visur į susitikimus ateina tik jaunos mamos, o Panevėžys ir šioje srityje „nepasivedė“ – manęs palaikyti atėjo net trys pediatrės, – džiaugėsi A.Vingras. – Širdis dainavo jas pamačius.“
1964 metais baigęs tuometį Kauno medicinos institutą A.Vingras pradėjo dirbti Vilniuje. Karjeros pradžioje buvęs vidaus ligų gydytoju, medicinos instituto absolventas greitai pasirinko pediatro specializaciją. Niekada dėl tokio pasirinkimo nesigailėjęs medikas kasdien gyvena mažųjų ir jų tėvų rūpesčiais.
„Vaikų auginimo ir maitinimo normos per mano darbo praktiką keitėsi kelis kartus, bet mažieji vienodai auga visais laikais“, – tikina žymus pediatras. Ilgametė patirtis patvirtina, kad sunkiausia auginti pirmą vaiką, o susilaukus daugiau rūpesčių mažėja.
Dauguma rūpesčių – tėvų
Docentas neslepia nuomonės, kad dauguma vaikų bėdomis laikomų sutrikimų ir ligų išties tėra tėvų rūpestis. Tėvai dažnai ieško pagalbos neurologo ar psichologo kabinete, nors iš tiesų iki mokyklinio amžiaus šio pobūdžio problemų būna mažai. Dažniausiai tai esantys buitinio pobūdžio rūpesčiai, kurių nesugeba išspręsti patys tėvai. Matydamas, kad ne vaiką gydyti reikia, o gero žabo tėvams, gydytojas be užuolankų apie tai ir pasako.
Dažnai mamos nerimauja, kad vos gimęs kūdikis nuolat verkia. A.Vingras sako, jog nuomonė, kad kūdikiui verkti normalu ir nereikia dėl to jaudintis, seniai pasenusi ir tikrai neteisinga.
„Mažylio verksmo priežasčių gali būti labai daug: šlapi vystyklai, alkis, pilvo skausmai, šaltis, šiluma, – vardijo pediatras. – O naktį vaikas daugybę kartų prabunda prašydamas dėmesio ir norėdamas patenkinti žindimo instinktą. Azijietės šį rūpestį sprendžia paprasčiau: vietoj vyro į lovą guldosi vaiką, per miegus pamaitina ir abu gerai pailsi. Ir taip tęsiasi daug kartų, kol sulaukiama kitų atžalų.“
Pripratimas – antras
prigimimas
Vienas iš dažniausių tėvų skundų – vaikas nieko nevalgo.
„Kad jis savaičių savaites gyvena nieko burnoj neturėjęs, negali būti, todėl tėvams iškart pasiūlau neperdėti, nes tokių pavyzdžių, kad mažylis gyventų ir priaugtų svorio visai be maisto, nėra aprašyta, – apie savo darbo kasdienybę pasakojo docentas. – Ir tikrai: pasikalbėjus paaiškėja, kad mažylis per dieną išgeria didžiulį kiekį saldžių sulčių, suvalgo sausainių. Nors toks maistas nevisavertis ir vaikui visiškai netinkamas, kalorijų iš jo gaunama pakankamai.“
Griežtai medikas pasikalba ir su tėvais, besiskundžiančiais, kad vaikas be galo mėgsta skrudintas bulvytes, picą ar kokakolą. Ne vienam jaunam tėveliui tenka suglumti, kai A.Vingras pirmiausia pasiūlo santykius išsiaiškinti su tais, kurie atžalą pirmąkart tokiais patiekalais pavaišino.
„Negalima vaikams nei fri, nei kiki, – vis įpindamas humoro apie rimtus dalykus kalba medikas. – O vaikas juk pats savarankiškai nenuėjo į restoraną ir tokiais skanėstais nepasivaišino.“
Docentas pabrėžė, kad mažieji kopijuoja suaugusiuosius, tad, jei maitinimosi įpročiai šeimoje netinkami, juos veikiausiai perims ir vaikas.
Rūpesčių gali kilti ir tokiais atvejais, jei mažylis per anksti buvo pamaitintas jo amžiui netinkamu maistu, kuris sukėlė pilvo skausmus ar kitus nemalonius pojūčius. Pasakyti, ką jaučia, vaikas dar nemoka, o blogos asociacijos lieka ilgam.
Dešrelių gamintojai
primuštų
Maitintis A.Vingras siūlo kuo natūraliau, šviežiais produktais, vaisius ir daržoves rinktis lietuviškus, geriausia – augintus savo darže.
„Kūdikius auginančioms mamoms sakau tiesiai šviesiai – jei neturite kur pinigų dėti, pirkite tyreles, – patirtimi dalijosi pediatras. – Jokia pramoniniu būdu gaminta tyrelė neatstos močiutės užaugintų ir šaldiklyje užšaldytų uogų. Kaip ir joks atvežtinis apelsinas, avokadas ar porą metų išlaikytas chemija persunktas obuolys neatstos lietuviškame sode užaugusio obuoliuko.“
Docentas sako rizikuojantis būti primuštas dešrelių gamintojų, tačiau šis gaminys vaikams visiškai netinkamas. Ir nesvarbu, kad ant dešrelių pakuočių yra užrašai „Vaikams“, „Be E“, „Su kalciu“. Pasak A.Vingro, tai tėra reklama, o ant tų pačių pakuočių yra ir kitas užrašas – kad produkto sudėtyje yra natrio glukomato. Tai skonio stipriklis, Europoje leidžiamas naudoti konservantas, jis ir suteikia dešrelėms patrauklų skonį.
„O realybė tokia, kad šiuolaikinės technologijos leidžia pagaminti dešrelę be mėsos. Į jas dedama kaulų nuogramdų, subproduktų, kurie visiškai netinka vaiko mitybai, – griežtos nuomonės laikosi A.Vingras. – Ir nereikėtų pamiršti, kad mėsa yra tai, kas vaikšto keturiomis, o tai, kas skraido – paukštiena ir painioti šių dviejų dalykų nereikėtų.“
Pirktinėmis sultimis iš pakelių tėvai taip pat neturėtų itin žavėtis. A.Vingras sako, kad jos tinka vaiko valgiaraščiui paįvairinti, bet tėra dažytas vanduo, kuriame plaukioja vienu kitu vitaminu daugiau. Vertingos ir vitaminingos sultys yra ką tik išspaustos ir iškart išgertos.
„Vaikams atsigerti nepakeičiamas natūralus negazuotas mineralinis vanduo“, – tikino gydytojas.
Nepamiršti prigimties
Pratinant atžalą prie sveiko maisto tėvams siūloma apsišarvuoti begaline kantrybe. Nereikėtų bijoti, kad vaikas paskelbs bado streiką, grius ant grindų ir spardysis reikalaudamas įprasto sausainio. Protesto reakcija yra natūrali, o nusigyventi iki tiek, pasak docento, kad šeimos gyvenimo taisykles įvedinėtų atžala, tikrai nereikia. Jei vaikas keliais šimtais gramų figūrą pataisys, nieko blogo nenutiks.
„O jei jau kiaušinis pradeda vadovauti vištai, tada, kaip pasakytų studentai – šakės arba „dugnas – dangtis“, – juokiasi A.Vingras.
Gydytojas primena, kad sprendžiant problemas jokiu būdu negalima pamiršti prigimties. Gerbti kiekvieno vaiko individualumą – svarbiausias priesakas visiems tėvams. Vienas puoduku išmoksta naudotis sulaukęs metų, kitam natūralu šių įgūdžių semtis iki penkerių.
„Noriu priminti ir dar vieną labai svarbų aspektą. Genetikos mokslas nustatė, kad seneliai atgimsta anūkuose, – tikino A.Vingras. – Iš senelių kūdikis paveldi 18 procentų genų kombinacijų, o iš tėvų – tik 12 procentų. Vadinasi, tėvai yra tik tarp kitko.“
Vitaminai – ne išeitis
Prasidėjus šaltajam ir tamsiajam metų sezonui A.Vingro kabinetą Vilniaus universtiteto Vaikų ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje užplūsta kosėjantys ir sloguojantys vaikai. Gydytojas sako, kad jei mažylis penkis kartus per metus serga peršalimo ligomis, tai normalu ir nerimauti nereikėtų. Tačiau jei ligos puola gerokai dažniau, reikia rimtai galvoti apie imuninės sistemos stiprinimą. O stiprina, pasak A.Vingro, ne vitaminai ir kitokie sintetiniai preparatai, o gera nuotaika ir grūdinimas.
„Visada mamoms sakau: „Sutvarkykite mitybą, ir nereikės jokių vitaminų. Sintetiniai vitaminai, ar tai būtų meškiukai, ar dinozaurai, yra krūvis kepenims ir visam organizmui, – perspėjo A.Vingras. – Gerbkime mažo vaiko organizmą, nebūkime reklamos aukos ir nemaitinkime vaikų visais reklamuojamais papildais.“
Gera sveikata – ramioje
šeimoje
Antibiotikais piktnaudžiauti taip pat pavojinga. Jie, pasak gydytojo, ligą nuslopina, tačiau organizmą silpnina.
„Organizmo bakterijos prie antibiotikų pripranta, jų sugebėjimas įveikti ligą slopsta, – sakė gydytojas. – O tai, kad nuo antibiotikų užpuola viduriavimas ir paskui reikia gerti gerųjų bakterijų, žino kiekvienas. Todėl kiekvieną mamą perspėju, kad piktnaudžiauti antibiotikais jokiu būdu negalima.“
Grūdinti vaiką būtina, tačiau ne tada, kai įsibėgėja lapkritis ir atžala jau kosėja. Leisti pabėgioti basam, pasitaškyti vėsiame dubenyje reikia pradėti pavasarį. Prirengianti vaiką per daug šiltais, pajudėti neleidžiančiais drabužiais mama padaro jam meškos paslaugą. Vaikas sukaista, paskui sušąla, o liga tada jau beveik garantuota. Kita svarbi vaiko sveikatos sąlyga – jis turi būti gerai pailsėjęs.
„Miegas vaikui yra ne tik poilsis, bet ir vaistas“, – perspėjo gydytojas. O svarbiausia sąlyga vaikui augti sveikam ir laimingam – gera namų atmosfera. „Jokie vaistai ir papildai neatstos tėvų meilės ir ramybės“, – teigė daugiau nei keturis dešimtmečius mažųjų pacientų sveikata besirūpinantis gydytojas.
Birutė KRONIENĖ
Nuotr. Per keturis darbo dešimtmečius piktu daktaru
A.Vingras netapo – patarimus tėvams jis dalija pasitelkdamas
humorą.
