Panevėžys vis dar garsėja kaip bedarbių sostinė. Vilniuje trūkstant nekvalifikuotos darbo jėgos, darbdaviai pasiryžę darbuotojus iš Panevėžio vežioti į darbą ir iš jo, kad tik būtų kam dirbti. Tačiau tokiu pasiūlymu susiviliojo nedaugelis, o atsisakiusieji kasdien autobuse kratytis kelias valandas buvo išbraukti iš Darbo biržos.
Įskaudino darbdavio požiūris
Panevėžietė Romutė Rapkevičienė pasibaisėjo darbdavių požiūriu į būsimus darbuotojus. Antradienį ji atvyko į darbo mugę Panevėžio darbo biržoje, kur verslininkas iš sostinės rinkosi darbuotojus klijuoti ant butelių įvairias etiketes ir banderoles.
Panevėžietei įtarimą sukėlė tai, kad darbas buvo siūlomas tik laikinas, keliems mėnesiams. Ji baiminosi, kad šis gali būti vienas iš tų darbdavių, kurie, naudodamiesi įvairiomis Darbo biržos subsidijomis, darbininkus keičia kaip kojines.
„Nejaugi nėra darbuotojų pačiame Vilniuje, Širvintose ar Ukmergėje? Ar apsimoka tokį kelią kasdien vežioti žmones? Jeigu siūlytų normalų atlyginimą, ir vilniečiai eitų dirbti. Nors jie ir žadėjo nuvežti į darbą ir parvežti iš jo, bet tam reikia kasdien skirti beveik keturias valandas“, – „Sekundei“ pasakojo moteris.
R.Rapkevičienei labiausiai įstrigo ne siūlomo darbo pobūdis, o bendravimas su darbo ieškančiaisiais. Kai moteris pradėjo domėtis, koks tai darbas ir ar jis nebus per sunkus jai, turinčiai rimtų sveikatos problemų dėl stuburo, darbdavys atšovė, kad jam nereikia nei sergančios žmonos, nei pasiligojusių darbuotojų. Ir pasipiktino, kad Darbo birža jam siunčia ligonius.
„Prieš visą salę pareiškė: jeigu esate ligoniai, galite išeiti, nes tokių nereikia. O kitai moteriai, kuri prasitarė, kad turi du mažamečius vaikus, taip pat pasakė, kad gali eiti. Atvirai išsityčiojo iš mūsų“, – guodėsi bedarbė.
Įskaudinta tokio požiūrio, ji paliko salę. O po valandos sulaukė savo tarpininkės skambučio, kad išbraukta iš bedarbių sąrašo, nes savu noru atsisakė darbo.
R.Rapkevičienė dar bandė aiškintis situaciją, bet gavo patarimą eiti į Neįgalumo nustatymo tarnybą ir išsiimti negalią patvirtinančią pažymą, kad negalinti dirbti vienokio ar kitokio darbo.
„Turiu rimtų sveikatos problemų dėl stuburo, todėl darbą būtina rinktis itin atidžiai. Kasdien į mokyklą reikia išleisti vaikus, o į Vilnių jau reikėtų išvažiuoti šeštą ryto. Suprasčiau, jeigu darbas būtų siūlomas vietoje, Panevėžyje, bet dabar vien kelionei reikėtų skirti keturias valandas“, – kalbėjo R.Rapkevičienė.
Atimta apsisprendimo teisė
R.Rapkevičienė į Darbo biržos bedarbių sąrašus įrašyta jau senokai, bet pagal specialybę darbo neranda. Technologės profesiją įgijusiai moteriai iki antradienio buvo pasiūlytas darbas tik besikuriančioje kepykloje. Tačiau jo atsisakė dėl stuburo problemų.
„Pati darbdavė geranoriškai patarė nesidarbinti kepykloje, nes darbas sunkus, ne viena moteris, turinti panašių sveikatos problemų, jau po kelių mėnesių paliko darbą kepykloje, o darbdavė norėjo darbuotojų nuolatiniam darbui. Net nėra ko lyginti, kaip su darbo ieškančiu žmogumi bendravo Panevėžio darbdavys ir kaip vilniečiai – šie į būsimą darbuotoją žiūri iš aukšto, jo net nesiklauso“, – stebėjosi R.Rapkevičienė.
Kaip tvirtino panevėžietė, iš Darbo biržos ji nėra gavusi jokios pašalpos, socialinės pašalpos jai taip pat nepriklauso.
Moteriai darbas reikalingas, bet tik toks, kurį galėtų suderinti su mamos pareigomis ir jį dirbti leistų sveikata.
Jai nesuprantama ir tai, kodėl buvo reikalaujama iš gydytojo atnešti pažymą apie sveikatos problemas. Anot R.Rapkevičienės, tik įsidarbinęs žmogus gali tvarkytis medicininę knygelę, nes kiekviename darbe yra kiti rizikos faktoriai.
„Skaudžiausia dėl tokios neteisybės. Iš manęs buvo atimta apsisprendimo teisė pasirinkti darbą tokį, kuris man patiktų ir galėčiau dirbti. O dabar arba turėjau priimti tokį darbo pasiūlymą, arba išsiimti pažymą apie neįgalumą, arba būti išbraukta iš Darbo biržos, nes tokie įstatymai“, – apgailestavo moteris.
Neturėtų stebinti
Panevėžio teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė „Sekundei“ patvirtino, kad darbuotojų muges rengia ne tik Panevėžio, bet ir kitų miestų darbdaviai, net iš uostamiesčio sulaukiama darbo pasiūlymų. Ir tai nieko neturėtų stebinti, kai visuomenė mobilėja.
„Kasdien vyksta darbo mugės. Ir iš Klaipėdos, ir iš Vilniaus, ir iš kitų miestų sulaukiame darbdavių. Dabar juk niekas nebeužsidaro savo gyvenamosios vietos ribose, daug žmonių ir iš Panevėžio važinėja dirbti į Vilnių, Kauną ar kitus miestus. Žmonės vis labiau darosi mobilūs ir tokie darbo pasiūlymai neturėtų stebinti“, – sakė A.Biguzienė.
Anot jos, pagal Užimtumo rėmimo įstatymą kelionė į darbą ir atgal neturėtų trukti ilgiau nei tris valandas, tik turintiesiems neįgalumą ar auginantiems mažamečius ar neįgalius vaikus kelionė turi būti ne ilgesnė kaip dvi valandos.
Darbo biržos specialistai apskaičiavo, kad kelionė autobusu į Vilnių ir atgal netruks ilgiau kaip tris valandas, todėl tai nėra pagrindas atsisakyti darbo. Tačiau darbas toli nuo namų vis dar baugina.
„Darbo biržos tikslas – surasti žmogui darbą. O jeigu tas darbas netenkina, mes jį galime išbraukti iš bedarbių sąrašų. Įstatymuose nėra apibrėžta, kiek kartų žmogus gali atsisakyti darbo. Žmonės turi suvokti, kad jie patys atsakingi už savo įsidarbinimą“, – teigė pavaduotoja.
Pasak A.Biguzienės, čia jokios interpretacijos negalimos, nes visi sprendimai priimami remiantis įstatymais ir teisės aktais. Rugsėjo mėnesį bedarbio statuso be teisės registruotis 6 mėnesius Darbo biržoje neteko 508 rajono ir miesto gyventojai, o nuo metų pradžios iki spalio 1-osios tokių žmonių buvo 3922. Pagrindinė priežastis – bedarbiai atsisako siūlomo darbo.
„Į Darbo biržą bedarbiai vėl gali būti priimami tik tada, jeigu tą dieną, kai turėjo ateiti į susitikimą su darbdaviu, susirgo, susižalojo ar pateko į ligoninę ir turi tai patvirtinančius dokumentus, arba jiems siųstą registruotą laišką gavo per vėlai. Visos aplinkybės turi būti įrodomos dokumentais“, – paaiškino A.Biguzienė.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
