Kai skauda nugarą, kelį, petį ar galvą, ibuprofenas daugeliui atrodo paprasčiausias sprendimas.
Vaistas nebrangus, dažnai parduodamas be recepto, veikia gana greitai, todėl ne vienų namų vaistinėlėje laikomas „dėl viso pikto“.
Tačiau čia slypi ir pavojus.
Viena yra išgerti tabletę retkarčiais, kai skausmas trumpalaikis, ir visai kas kita – vartoti ibuprofeną kasdien ar beveik kasdien kelias savaites.
Tokiu atveju šalutinio poveikio rizika pastebimai didėja.
Kaip veikia ibuprofenas?
Ibuprofenas priklauso nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo, dar vadinamiems NVNU.
Šiai grupei priklauso ir kai kurie kiti dažnai vartojami vaistai nuo skausmo bei uždegimo.
Ibuprofenas mažina skausmą, uždegimą, tinimą ir karščiavimą.
Dėl to jis gali padėti, kai skauda sąnarius, raumenis, nugarą, dantis ar galvą.
Vis dėlto svarbu suprasti: ibuprofenas dažniausiai malšina simptomą, bet nepašalina pačios priežasties.
Pavyzdžiui, sergant sąnarių ligomis jis gali sumažinti skausmą ir palengvinti judėjimą, tačiau pats kremzlės dėvėjimosi ar ligos eigos nesustabdo.
Todėl ilgai besitęsiantis skausmas neturėtų būti „užgesinamas“ tabletėmis mėnesių mėnesius.
Jei vaisto prireikia nuolat, tai ženklas ieškoti skausmo priežasties.
Kodėl pavojinga vartoti ilgai?
Didžiausia problema prasideda tada, kai ibuprofenas vartojamas ne kelias dienas, o savaitėmis ar mėnesiais.
NHS nurodo, kad rimtų šalutinių poveikių rizika didesnė vartojant dideles ibuprofeno dozes arba vartojant jį ilgą laiką.
Mayo Clinic taip pat pabrėžia, kad nesteroidinius vaistus nuo uždegimo reikėtų vartoti mažiausia veiksminga doze ir kuo trumpesnį laiką.
Pirmiausia nukenčia virškinamasis traktas.
Ibuprofenas gali dirginti skrandžio gleivinę, didinti opų ir kraujavimo riziką.
Kartais žmogus pajunta rėmenį, pilvo skausmą ar pykinimą, tačiau pavojingesnė situacija ta, kad rimtas kraujavimas gali prasidėti ir be ryškių įspėjamųjų simptomų.
Rizika didėja, jei ibuprofenas vartojamas didelėmis dozėmis, ilgą laiką, vyresniame amžiuje, taip pat jei žmogus jau yra turėjęs skrandžio opų ar kraujavimų.
Poveikis inkstams
Ibuprofenas gali paveikti ir inkstus.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo veikia medžiagas, padedančias palaikyti tinkamą kraujotaką inkstuose.
Kai kuriems žmonėms tai gali pabloginti inkstų funkciją.
Ypač atsargūs turėtų būti tie, kurie serga inkstų ligomis, širdies nepakankamumu, vartoja šlapimą varančius ar kraujospūdį mažinančius vaistus, taip pat žmonės, kuriems trūksta skysčių, pavyzdžiui, karščiuojant, viduriuojant ar gausiai prakaituojant.
Todėl ibuprofeno nereikėtų vartoti „profilaktiškai“ ar įpročio tvarka.
Jei organizmas išsekęs, dehidratuotas ar jau yra inkstų problemų, toks vaistas gali tapti papildoma našta.
Širdies ir kraujagyslių rizika
Ilgesnis ibuprofeno ir kitų NVNU vartojimas siejamas ir su širdies bei kraujagyslių rizika.
Mayo Clinic nurodo, kad šie vaistai gali didinti širdies priepuolio ir insulto riziką, o rizika gali didėti ilgėjant vartojimo laikui.
JAV vaistų informacijoje taip pat pabrėžiama, kad rizika gali atsirasti anksti ir didėja vartojant didesnes dozes ar ilgiau.
Ibuprofenas kai kuriems žmonėms gali skatinti skysčių susilaikymą, didinti kraujospūdį arba pabloginti širdies nepakankamumo eigą.
Todėl sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis dėl reguliaraus vartojimo turėtų pasitarti su gydytoju.
Kam reikėtų būti ypač atsargiems?
Ibuprofenas ne visiems vienodai saugus.
Didesnė šalutinio poveikio rizika gali būti vyresniems žmonėms, sergantiems skrandžio, inkstų, kepenų, širdies ligomis, aukštu kraujospūdžiu, astma arba vartojantiems kelis vaistus vienu metu.
Ypač svarbios sąveikos su kraują skystinančiais vaistais, kai kuriais antidepresantais, kraujospūdį mažinančiais vaistais, šlapimą varančiais preparatais.
Tokiais atvejais ibuprofeno vartojimas gali padidinti kraujavimo, inkstų pažeidimo ar kitų komplikacijų riziką.
Kai kurie astma sergantys žmonės taip pat blogai toleruoja ibuprofeną ir kitus NVNU – jiems gali pasunkėti kvėpavimas, atsirasti švokštimas ar dusulys.
Ar tai reiškia, kad ibuprofeno reikėtų bijoti?
Ne. Ibuprofenas nėra „blogas“ vaistas.
Daugeliui žmonių trumpalaikis vartojimas pagal instrukciją yra veiksmingas ir pakankamai saugus.
Problema prasideda tada, kai vaistas vartojamas dažnai, didelėmis dozėmis arba ilgą laiką be gydytojo žinios.
Jei skausmas kartojasi kasdien, geriau ne didinti dozę, o ieškoti priežasties ir tartis su specialistu.
Paprasta taisyklė: vartoti mažiausią veiksmingą dozę ir kuo trumpiau. Jei skausmas nepraeina, grįžta ar dėl jo ibuprofeno prireikia nuolat, reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei skausmas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, kartojasi, stiprėja arba dėl jo nuolat prireikia nuskausminamųjų.
Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda juodos išmatos, vėmimas krauju, stiprus pilvo skausmas, dusulys, krūtinės skausmas, staigus silpnumas, veido ar galūnių tinimas, smarkiai sumažėjęs šlapimo kiekis ar alerginės reakcijos požymiai.
Taip pat būtina pasitarti su gydytoju, jei ibuprofeną norima vartoti ilgiau, o žmogus turi lėtinių ligų arba vartoja kitus vaistus.
Svarbiausia
Ibuprofenas gali būti geras pagalbininkas trumpalaikiam skausmui ar uždegimui malšinti. Tačiau vartojamas savaitėmis jis gali kelti riziką skrandžiui, inkstams ir širdies bei kraujagyslių sistemai.
Todėl šio vaisto nereikėtų paversti kasdieniu įpročiu. Jei skausmas nuolat grįžta, organizmas siunčia signalą, kad reikia ne tik malšinti simptomą, bet ir ieškoti jo priežasties.
