ES kol kas nežada skirti Ignalinos atominės elektrinės uždarymui tiek lėšų, kiek to prašo Lietuva.
Apie uždaromos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) projektus plūsta prieštaringa informacija, tačiau akivaizdu, kad kelerius metus vėluojantys projektai brangsta šimtais milijonų litų.
Kaip rašo „Verslo žinios“, iš pareigų verčiamas IAE Korporatyvinių reikalų direktorius Osvaldas Čiukšys tvirtina, kad pagrindiniai uždarymo projektai – laikinosios panaudotos kuro saugyklos (B1) ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso (B2/3/4) statyba – vėluoja ir brangsta dėl pagrindinio rangovo rusiško kapitalo Vokietijos bendrovės „NUKEM Technologies“ (NT) kaltės.
Pasak O.Čiukčio, NT siekia jį nušalinti nuo derybų, kuriose siekia apginti Lietuvos jėgainės interesus. Su vėluojančiais IAE uždarymo projektais siejamas ir Romo Švedo, energetikos viceministro, pasitraukimas iš pareigų.
„Jeigu nebelieka derybininkų, išlošia tik NT. Yra daugybė neatsakytų klausimų, susijusių su technologijomis ir branduoline sauga, jie pareiškė beveik 100 milijonų eurų nepagrįstas pretenzijas, didinančias projekto kainą“, – įspėja O. Čiukšys.
Jis neatmeta, kad NT gali būti nepajėgi įgyvendinti projektų, kurie vėluoja jau 3–4 metus, o jų užbaigimo data lig šiol nežinoma.
IAE skaičiuoja, kad vėluojant projektui B1 jėgainė iš viso patirs apie 56 milijonų litų papildomų išlaidų. Neoficialiomis žiniomis, ligšioliniai IAE derybininkai matė pagrindą papildomai rangovui mokėti gerokai mažiau nei šis pageidauja – 30–40 milijonų eurų.
NT pripažįsta, kad dėl vėlavimo ir techninių pakeitimų B2/3/4 projekto sąnaudos išaugo, dėl to vyksta intensyvios derybos. Tačiau sako jau matanti ženklų, kad artimiausiu laiku visi klausimai bus suderinti. NT direktorius Ulfas Kutscheris tvirtina, jog derybų dokumentus tikimasi pasirašyti jau šį rudenį. Tačiau esą už 60 milijonų eurų kainavusius darbus bendrovei dar nesumokėta.
Dar daugiau nerimo kelia žinia, kad Lietuva, 2014– 2020 m. finansavimo laikotarpiui IAE uždarymo darbams tęsti prašanti 870 milijonų eurų, gali gauti mažiau nei pusę šios sumos. ES biudžeto projekte visoms trims ES uždaromoms elektrinėms (Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje) kol kas numatyta tik 700 milijonų eurų. Pasak O. Čiukšio, iš šios sumos Lietuva galėtų pretenduoti į 300–400 milijono eurų.
Vyriausybė nurodo, kad, atsižvelgiant į derybų su ES svarbą, jos nebus paliktos IAE ar vienai kuriai ministerijai, o greičiausiai bus kuriama tarpžinybinė darbo grupė, kurioje pirmu smuiku grieš Užsienio reikalų ministerija.
