Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas pirmadienį buvo priverstas atidėti posėdį, skirtą buvusio sveikatos apsaugos ministro Konstantino Romualdo Dobrovolskio ir dviejų medicinos verslo atstovų baudžiamajai bylai dėl galimo dokumentų klastojimo.
Posėdis atidėtas iki balandžio 5-osios, nes šiuo metu Lietuvoje nėra nė vieno iš K. R. Dobrovolskį ginančių advokatų: Zigmas Pečiulis gydosi Vokietijoje, o Virgilijus Kaupas išvykęs į užsienį.
Todėl buvęs ministras su bendrovės “Medsanta” direktoriumi Vidmantu Damalaku ir bendrovės “Apex Medicus” direktore Egle Žukauskiene kaltinamųjų suole prabuvo vos kelias minutes.
Liudyti teismo posėdyje buvo atvykę 20 iš 22 byloje minimų liudytojų, tarp jų – buvę ir dabartiniai Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai bei medicinos įstaigų darbuotojai.
Didelį rezonansą sukėlusį tyrimą dėl galimai neteisėtų konkursų perkant medicininę įrangą 2004 balandį pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba. K. R. Dobrovolskis ir V. Damalakas buvo sulaikyti ir 48 valandoms ir uždaryti į areštinę.
Visiems trims kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už dokumentų klastojimą ir netikrų dokumentų panaudojimą. Už tai gali būti skiriama bauda, areštas arba iki 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Pasak valstybės kaltinimą palaikančio Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Ernesto Vaino, dokumentai buvo suklastoti pasirašant beveik 3,5 mln. litų vertės sutartį dėl Klaipėdos jūrininkų ligoninei skirto angiografinio rentgeno aparato pirkimo bei renovavimo.
Prokuroro teigimu, šią sutartį pasirašę asmenys pasinaudojo “nešvariais lobistiniais ryšiais” ir veikė privačios bendrovės interesais, tiesiog reketuodami valstybę. Nesant biudžete numatytų lėšų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) buvo verčiama kitų sektorių sąskaita surasti pinigų sutartyje nurodytai rentgeno aparatūrai įsigyti bei renovuoti, o už šios sutarties sąlygų nevykdymą buvo numatyti ypač drastiški, po keletą tūkstančių litų per dieną, delspinigiai.
Anot E. Vaino, niekas neginčija, kad minėta rentgeno aparatūra ligoninei ir visam pajūrio regionui buvo reikalinga. Tačiau jeigu iš tiesų būtų deramai atstovaujama valstybės interesams, buvo galima suderėti mokesčių mokėtojams daug palankesnes sutarties sąlygas bei apsidrausti nuo didelių problemų sutarties nevykdymo atveju, sakė prokuroras.
Tyrimo duomenimis, K. R. Dobrovolskis jau nebūdamas ministru, bet dar neperdavęs visų ministerijos valdymo reikalų naujajam ministrui Juozui Olekui, sutartį pasirašė atgaline data. Todėl ministras J. Olekas buvo priverstas skubiai ieškoti lėšų, keisti ir švelninti sutarties sąlygas, kad jo pirmtako prisiimtus įsipareigojimus ministerija galėtų įvykdyti.
Sutartis dėl šio rentgeno aparato pirkimo formaliai buvo pasirašyta būtent tą dieną, kai tuometinis Prezidentas Rolandas Paksas pasirašė dekretą dėl ministro K. R. Dobrovolskio atleidimo iš pareigų – 2004 metų kovo 6-ąją. Tai buvo paskutinė ministro darbo diena. Tačiau STT pareigūnai nustatė, kad iš tikrųjų sutartis buvo pasirašyta vėliau, kovo 14 dieną, kai K. R. Dobrovolskis jau nebebuvo ministras.
Visi kaltinamieji savo kaltę neigia ir tai dar kartą pakartojo teismo salėje bendraudami su žurnalistais. Anot K. R. Dobrovolskio, minėto angeografo pirkimas tęsėsi ne vieną dieną, tai vyko visus metus, todėl kaltinti jį dėl neva atgaline data pasirašyto dokumento yra neteisinga. K. R. Dobrovolskis tikina pasirašęs sutartį vakare su pluoštu kitų dokumentų ir nesiekęs nieko suklastoti. Be to, jo žodžiais, visi vėliau gydymo įstaigoms nupirkti angeografai buvo gerokai brangesni už tą, dėl kurio kilo skandalas – jie kainavo nuo 3,8 mln. iki 4,45 mln. kitų.
Netrukus teismą turėtų pasiekti dar viena STT inicijuota medikų byla.
STT tyrė aplinkybes, susijusias su konkursu dėl medicinos įrangos dienos chirurgijos centrams įsigyti. Šios įrangos vertė – daugiau kaip 6 mln. litų. Be to, buvo aiškinamasi, ar teisėta 8 mln. litų vertės rentgeno aparatų pirkimo ir pardavimo sutartis, kurią 2004 metų kovo 19 dieną Sveikatos apsaugos ministerija pasirašė su bendrove “Limeta”.
Atliekant šį tyrimą, įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvo pateikti buvusiam SAM valstybės sekretoriui Vidmantui Žilinskui ir vyriausiajam specialistui Arūnui Sekonui, tačiau pernai rudenį tyrimas A. Sekono atžvilgiu nutrauktas.
Bendrovės “Limeta” generalinis direktorius Vytautas Zimnickas ir bendrovės “Medita” direktorius Vidmantas Kačkus įtariami kurstymu piktnaudžiauti ir bendrininkavimu.
ELTA
