Praėjusią savaitę JAV Aukščiausiasis Teismas uždegė žalią šviesą prezidento Baracko Obamos inicijuotai sveikatos apsaugos reformai, taip atverdamas kelią sukurti JAV universalią sveikatos apsaugos sistemą.
Pacientų apsaugos ir prieinamos priežiūros aktas turėtų užtikrinti galimybę beveik visiems Jungtinių Valstijų piliečiams naudotis gydymo įstaigų paslaugomis panašiai, kaip Europoje. Vis dėlto, kritikų nuomone, sveikatos reforma, praminta „Obamacare“ (angl. Obamos rūpyba), užkraus JAV nežmonišką finansinę naštą, o lobistų pastangos neleis įstatymo įgyvendinti taip, kaip iš pradžių planuota.
Įstatymo projekte numatyta, kad sveikatos apsaugos sistemos pavertimas universalia tiesiogiai palies net 35 milijonus JAV gyventojų, šiuo metu neturinčių galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugų. 2007 m. duomenimis, net 15 proc. Jungtinių Valstijų gyventojų turėjo teisę tik į būtinąją pagalbą, mat dabartinė galingiausios pasaulio valstybės sveikatos apsaugos sistema labai smarkiai priklauso nuo draudimo bendrovių negailestingų vertinimų. „Dėl šio įstatymo amerikiečiams nebereikės tikėtis likimo malonės ligos atveju“, – savo kalboje Baltuosiuose rūmuose teigė JAV vadovas.
Tačiau kritikai įžvelgia nemažai neigiamų šios reformos aspektų, kurie padarys tiek politinę, tiek ekonominę įtaką JAV raidai. Net 26 valstijos prašė Aukščiausiojo Teismo įvertinti, ar „Obamacare“ projektas neprieštarauja konstitucijai, mat pagal JAV prezidento pasiūlytą įstatymą juridiniai ir fiziniai asmenys, atsisakantys naudotis visuotine sveikatos apsauga, būtų baudžiami piniginėmis baudomis. Klausimą pateikusių valstijų nuomone, tokie centrinės valdžios reikalavimai prasilenkia su konstitucijoje numatyta valstijų ir Federalinės valdžios galių jurisdikcija. Tačiau JAV Aukščiausiojo Teismo išvadose teigiama, kad baudas už įstatymo nesilaikymą galima traktuoti kaip mokesčius, kurių įvedimo galia yra ir centrinės valdžios rankose.
Dienraštyje „The Wall Street Journal“ teigiama, kad Aukščiausiojo Teismo sprendimas dabartinio JAV vadovo naudai suteiks parako ir respublikonų kandidatui Mittui Romney, kuris, kaip ir dauguma Respublikonų partijos narių, griežtai pasisako prieš naujų mokesčių įvedimą. „Rudenį amerikiečiai turės rinktis – ar mes tikrai norime vis augančio valstybės aparato?“ – teigė M. Romney. Negana to, sprendimas baudą už įstatymo nesilaikymą pavadinti mokesčiu suteikia pretekstą apkaltinti dabartinį Baltųjų rūmų šeimininką mokesčių didinimu. O tokie kaltinimai nepadeda nė vienos demokratinės šalies kandidatui per rinkimus.
Kai kurių analitikų nuomone, palankus Aukščiausiojo Teismo sprendimas suteiks precedentą plėsti centrinės valdžios galias – esą valstijų suverenumą saugančius įstatymus bus galima apeiti pakeičiant kelias sąvokas. „Toks sprendimas privers įdėmiai išanalizuoti dabartinę šalies teisinę sistemą ir ieškoti, kokią įtaką toks Aukščiausiojo Teismo sprendimas turės anksčiau priimtiems įstatymams“, – teigė Jeilio universiteto teisės profesorius Akhilas Reedas Amaras. Negana to, teisėjai, balsavę prieš įstatymo patvirtinimą, teigė, kad toks jų kolegų sprendimas prasilenkia su realybe, mat nuobaudos sulyginimas su mokesčiu reiškia, jog mokestis gali būti mokamas priklausomai nuo atitinkamo elgesio, nors aiškiai nurodyta, jog mokesčiai negali būti selektyviniai. „Mūsų kolegos per daug susitelkė ties lingvistinėmis problemomis ir užmiršo pačią projekto esmę“, – oficialiame pranešime teigė balsavusieji prieš.
Vis dėlto viena pagrindinių projekto problemų – kaina. Numatoma, kad centrinė valdžia padengs iki 90 proc. naujų išlaidų, susijusių su visuotinės sveikatos sistemos sukūrimu. Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad per 10 metų sveikatos sistemos pakeitimai kainuos bemaž 700 milijardų dolerių. Kritikų nuomone, tokie skaičiai yra pernelyg optimistiniai. „Įstatymo šalininkai skaičiuodami rėmėsi ne konkrečia analize, o padrikais skaičiavimais, paremtais 20 metų JAV ekonomikos augimo prognoze, kuri gali būti tiek pat tiksli, kiek orų prognozė metams į priekį“, – rašoma „The Washington Post“.
JAV draudimo bendrovių atliktų skaičiavimų duomenimis, sveikatos apsaugos reforma per dešimtmetį gali atsieti nuo 1,5 iki 2 trilijonų JAV dolerių, tačiau toje pačioje analizėje teigiama, kad tikslūs skaičiai nebus žinomi dėl aibės pokyčių, kurie bus padaryti įstatyme.
„Pažvelkime tiesai į akis – šis įstatymas bus nuolat keičiamas ir per kelerius metus praras savo pradinę formą“, – dienraščiui „The Wall Street Journal“ sakė Amerikos ligoninių asociacijos prezidentas Rickas Pollackas. Skaičiuojama, kad dėl įstatymo pokyčių per artimiausius metus tiesioginį reformos poveikį pajus ne 35, o 17 milijonų JAV gyventojų. Dar nepriėmus įstatymo jau buvo nuspręsta suteikti valstijoms teisę rinktis: prisijungti prie naujos sistemos ar ne. Tiesa, politinė logika byloja, kad valstijų vadovai, atsisakę savo gyventojams suteikti universalią sveikatos apsaugą, neturėtų tikėtis antros kadencijos savo poste.
„Obamacare“ projektas neabejotinai turi labai didelį moralinį svorį – Jungtinės Valstijos vienintelė didžioji demokratija, negarantuojanti visuotinės sveikatos apsaugos savo gyventojams. Vis dėlto JAV visuomenė nuo pat nepriklausomybės paskelbimo šventai tikėjo, kad tikras amerikietis privalo pats pasirūpinti savo gerove, o valstybės kišimasis į privačią erdvę nėra sveikintinas dalykas. „The Wall Street Journal“ ir NBC televizijos atliktos apklausos duomenimis, vos 36 proc. šalies gyventojų įstatymo projektą vertina palankiai – stebėtinai mažas skaičius, turint omenyje reformos naudą gyventojams. Be to, jei pasitvirtins ekonominio poveikio prognozės, Jungtinės Valstijos nesugebės išlaikyti visuotinės sveikatos apsaugos.
