I. Šimonytė: „Snoras“ yra nemokus.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė per Vyriausybės pusvalandį atsakydama į parlamentarų klausimus Seime pareiškė, kad „Snoro“ įsipareigojimai yra didesni už jo turtą, o valstybė nacionalizuotą banką gelbės pagal mokesčių mokėtojams mažiausiai kainuojantį scenarijų.
„Aš pasakysiu paprastai, kad „Snoro“ įsipareigojimai reikšmingai viršija „Snoro“ turtą, o tai reiškia, kad įstaiga yra nemoki“, – Seimo nariams teigė I. Šimonytė.
Pasak jos, yra trys esminiai „Snoro“ ateities scenarijai yra likvidavimas, rekapitalizavimas ir padalijimas. Dėl vieno iš jų turėtų apsispręsti Lietuvos bankas, vakar gavęs laikinojo „Snoro“ administratoriaus įvertinimą ir pasiūlymus.
„Alternatyvos paprastai būna teorinės ir jos visos yra visais atvejais panašios. Visų pirma – banko likvidavimas dėl bankroto, antra alternatyva – banko rekapitalizavimas, tai yra tiek, kiek trūksta, įdeda kažkas, kažkas šiuo atveju, kaip tikimasi, yra valstybė. Trečias būdas yra banko padalinimas. Iš esmės visi kiti būdai būtų šių būdų kažkokia modifikacija“, – atsakydama į parlamentarų klausimą, ką pasiūlyti penki banko ateities variantai, teigė I. Šimonytė. Pasak jos, valstybė rinksis mažiausiai mokesčių mokėtojams kainuosiantį scenarijų.
I. Šimonytės teigimu, valstybė negali prisiimti „visų nuostolių“, nes banko problemos kilo „ne dėl ekonominių sunkumų, o dėl akcininkų ir vadovų veiklos“.
Pasak ministrės, padalinus banką į gerą ir blogą, blogajame likusių kreditorių reikalavimai būtų tenkinami pagal bankroto procedūrą: pirma būtų atsiskaitoma su darbuotojais, pervedamos lėšos į indėlių draudimo fondą, sumokami mokesčiai, tuomet tenkinami kreditorių, išskyrus akcininkų, reikalavimai.
Trečiadienį „Snoro“ laikinasis administratorius Simonas Freakley‘is pateikė centriniam bankui išvadas apie „Snoro“ būklę. Jas Lietuvos bankas svarsto ketvirtadienį ir žada pateikti daugiau informacijos.
