I. Šimonytė teigia, jog „Snorui“ pinigų iš biudžeto neskirs, blogiausiu atveju valstybė skolinsis.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pareiškė, jog nacionalizuotas „Snoras“ nebus gelbėjamas iš valstybės biudžeto lėšų. Prispaudus būtinybei, valstybė skolintųsi.
„Tikrai niekas „Snoro“ nesiruošia gelbėti biudžeto pinigais. Jei paaiškės, kad prireiks daugiau pinigų, nei jų yra sukaupta Indėlių ir įsipareigojimų draudimo fonde, reikės labai stipriai pasvarstyti, kokį sprendimą pasirinkti. Tai priklausys nuo sukaupto turto ir jo vertės“, – finansų ministrę cituoja lrytas.lt.
I. Šimonytė Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) aiškino, kad jeigu banko turto vertė bus per maža ir neužteks Indėlių ir investicijų draudimo fondo lėšų, valstybei teks skolintis. Tiesiogiai iš biudžeto „Snorui“ pinigų nebus skirta.
„Tokių priemonių nenumatyta. Jei turto vertė bus tokia maža, kad jo nepakaks net draustiems indėliams, būtų naudojamos Indėlių ir įsipareigojimų fondo lėšos. Jei ir to nepakaks, tuomet valstybei tektų skolintis“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Finansų ministerijos skaičiavimu, valstybės pagalbos reikėtų, jeigu iš „Snoro“ balanso būtų išgaravę 1,455 mlrd. litų. Tuo tarpu dabar kalbama apie 300 mln. eurų sumą.
Į klausimą, kaip „Snoro“ situacijai atsilieps sustabdyta „Latvijas Krajbanka“ veikla, ministrė atsakė, jog viskas priklausys nuo Latvijos banko padėties: „Priklausomai nuo to, gali sumažėti „Snoro“ turto dydis“.
Anot I. Šimonytės, Lietuvos įmonių, kurios turėjo didesnius nei nei 100 tūkst. eurų indėlius, buvo apie 200. Šiems įmonių indėliams negalioja draudimas ir dėl to jos gali patirti nuostolių.
Kol kas Lietuvos įmonės laukia, kol joms bus leista disponuoti savo lėšomis. LPK ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas teigia, kad panikos tarp pramonės įmonių kol kas nėra. Tačiau jei lėšos liks įšaldytos artimiausias dvi savaites, kai kurioms įmonėms gali grėsti bankrotas.
„Panikai pagrindo dar nėra, tačiau kelioms dešimtims didelių įmonių tai gali grėsti dideliu apyvartos sumažėjimu ar net bankrotu. Dalis įmonių tam, kad galėtų veikti, jau ima paskolas iš kitų bankų“, – pasakoja S. Besagirskas.
LPK atstovo teigimu, į „Snoro“ banką visas savo lėšas kai kurios įmonės nukreipė tada, kai kiti bankai lėšų neskolino. Todėl įmonėms teko su visais produktais pereiti į „Snorą“.
Tikimasi, jog banko ateitis taps aiškesnė trečiadienį, kai laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley pateiks tarpinę banko „Snoras“ balanso ataskaitą.
