Respublikinėje Panevėžio ligoninėje nutūpė Dembavos progimnazijos vaikų išlankstytos rožinės gervelės – vilties ir sveikatos simboliai.
Dovanojo viltį
„Sunkiai sergantiesiems gervelės suteiks viltį išgyventi“, – tikisi septintoje klasėje besimokantis Paulius. Su mokyklos draugais ir mokytojais jis Onkologijos ir chemoterapijos skyriaus ligoniams išdalijo kelis šimtus gervelių. Apsilankius vaikams kai kurie besigydantieji braukė ištryškusias ašaras.
„Jaunystę priminė. Aš pats metus mokytoju dirbau. Ilgai kavalieriumi buvau, tai iš neturėjimo ką veikti baigiau Vilniaus pedagoginį“,– susigraudino prieš aštuonetą mėnesių onkologinės ligos diagnozę išgirdęs senjoras.
Per tiek laiko vyras ligoninėje gydosi jau penktą kartą.
„Abu brolius jau palaidojau. Dabar ta pati liga teko ir man. Nebesijaudinu. Juk nebe jaunas, gyvenimas nugyventas“, – raminosi pacientas.
Stiprino vienuolio žodžiais
Išlankstyti vieną tokį vilties ir tikėjimo simbolį, anot Pauliaus, užtrunka maždaug 10–15 minučių. Paulius neskaičiuoja, kiek gervelių gimė jo rankose. Svarbiausia ne jų skaičius, o sunkiai sergantiesiems atnešta žinia – ant gervelių sparnų užrašyta italų rašytojo, kunigo Bruno Ferero mintis: kartais vieno žodžio, nedidelės šypsenos užtenka tam, kad suprastume, jog šalia esantys žmonės mus palaiko.
Ligoniams dovanotos gervelės – akcijos „Nedelsk“ dalis. Iki kovo Dembavos mokiniai planuoja suspėti išlankstyti daugiau nei 1000 gervelių. Dalis jų nutūps Panevėžio ligoninės skyriuose, kitose miesto gydymo įstaigose, pasilikusios mokykloje bus sujungtos į bendrą kilimą.
Stiprybė – šeimos vienybėje
Gerumo ir vilties akcijos mokykloje iniciatorės Dembavos progimnazijos sveikatos specialistė Ala Kuzmienė ir socialinė pedagogė Diana Obolevičienė įsitikinusios, jog žinia apie šeimą užklupusią sunkią ligą neturi būti slepiama nei nuo paties ligonio, nei nuo vaikų.
„Esame tą patį išgyvenusios, ką ir mūsų aplankytų ligonių artimieji. Mes turime patirtį, kad kalbėjimas, buvimas su sergančiaisiais irgi gelbsti. Su liga gyvenimas nesibaigia. Kuo labiau šeima susivienija sulaukusi tokio išbandymo, tuo visiems lengviau“, – mano D.Obolevičienė.
Anot pedagogių, gervelių akcija ne tik stiprina sergančiųjų tikėjimą, bet ir jas lankstę vaikai mokėsi, kaip kalbėtis, bendrauti su užkluptaisiais ligos, kaip jiems padėti išgyventi sunkumus.
„Sunki liga – išbandymas visai šeimai. Tačiau net onkologinės ligos nereikėtų priimti kaip nuosprendžio. Mes nešame viltį, kad galima pasveikti“, – mano A.Kuzmienė.
Ne nuosprendis, o lėtinė liga
Panevėžio ligoninės Onkologijos ir chemoterapijos skyriuje gydosi apie 30 ligonių. Vedėjos Birutės Šimkienės teigimu, krenta į akis, kad šio skyriaus pacientai jaunesni nei besigydantieji kituose. Onkologinės ligos diagnozuojamos ir 18-mečiams, ir net vaikams. Medikė siūlo tokią diagnozę priimti kaip lėtinę ligą, su kuria teks susigyventi.
„Prieš 25-erius metus 3–4 onkologinės ligos stadija būdavo net nebegydoma. O dabar net diagnozavus 4-ą stadiją žmogus gali ilgai išgyventi“, – teigė Šimkienė.
Gydytoja pastebi, kad visuomenėje nebeliko tradicijos patiems slaugyti sunkiai sergantį artimą žmogų, o nuo vaikų bandoma nuslėpti skausmingąją gyvenimo realybės pusę.
„Neretai atėję aplankyti ligonio tolimesni giminaičiai ar pažįstami jau nebežino nei ką atnešti, nei kaip bendrauti. Bijo klausti, nežino, ar gali apie ligą kalbėti. Taip yra dėl to, kad jų niekas nemokė, kaip elgtis tokioje vietoje“,– pastebi B.Šimkienė.
Agnė BALTUTYTĖ, Sekunde.lt
