I. Šeiniaus anūkas Ignas atlydėjo savo senelio archyvą į gimtinę.
Lietuvių ir švedų rašytojo, nepriklausomos Lietuvos diplomato Igno Šeiniaus archyvas grįžo į gimtinę. Užsienio reikalų ministerijoje įvyko jo perdavimo iškilmės ir parodos „Ignas Šeinius: tarp Lietuvos ir Švedijos“ atidarymas.
I. Šeiniaus archyvą premjerui Andriui Kubiliui perdavė Švedijos Ministras Pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas, archyvo perdavimo ceremonijoje dalyvavo I. Šeiniaus anūkas Ignas Šeinius, žiniasklaidos įmonės „Millenium Media Group AB“ prezidentas.
Priimdamas dovaną A. Kubilius priminė, kad jo mama, literatūrologė Janina Žėkaitė tyrinėjo I. Šeiniaus kūrybą. Į tai žaismingai atsiliepdamas Emanuelis Zingeris, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, pastebėjo, kad jo disertacijai vadovavo A. Kubiliaus tėvas, profesorius Vytautas Kubilius. Žodžiu, literatūros ir politikos keliai susikirto ne tik tarpukariu.
Į Lietuvą sugrįžusiame I. Šeiniaus archyve ypač reikšmingos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse užsienyje vykusių lietuvių politinių konferencijų rezoliucijos. Tarp dokumentų, kurie bus saugomi centriniame valstybės archyve, tai pat – Lietuvos užsienio reikalų ministerijos 1921-1927 m. vykusių pasitarimų užrašai, Užsienio reikalų ministerijos instrukcijos pasiuntinybėms užsienyje, pasiuntinybių Stokholme, Helsinkyje 1921-1927 m. dokumentai, įvairūs raštai, atspindintys Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklą okupacijos laikotarpiu, I. Šeiniaus knygos, rankraščiai, straipsniai.
Neoficialiu Lietuvos diplomatu Švedijoje I. Šeinius tapo, kai 1915 m. buvo pasiųstas dirbti Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Stokholmo skyriaus įgaliotiniu. Skyrius Švedijos sostinėje greitai savo funkcijas išplėtė, įsijungė į politinę veiklą ir tapo pirmąja Lietuvos delegatūra užsienyje.
I. Šeinius savo tiesioginę misiją derino su visuomeniniu ir kultūriniu darbu. Jo iniciatyva 1917 m. Stokholme įsteigtas Lietuvių spaudos biuras, kuris Švedijos spaudai teikė žinias apie Lietuvą, per telegramų agentūras – danų ir norvegų laikraščiams.
1917 m. Stokholme pasirodė pirmoji I. Šeiniaus knyga švedų kalba „Lietuvių kultūra“. 1920-1921 m. diplomatas dirbo į Kopenhagą perkeltame Spaudos biure, 1921-1923 m. Lietuvos atstovybėje Helsinkyje, 1923 m. buvo paskirtas vadovauti atstovybei Stokholme. Vėliau I. Šeinius grįžo į Lietuvą ir čia dirbo.
1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, jis grįžo į Švediją, kur gyveno jo šeima. 1954 m. Lietuvos diplomatijos šefui Stasiui Lozoraičiui paprašius, I. Šeinius sutiko būti Lietuvos atstovu Skandinavijos valstybėse.
Archyvo perdavimas bei parodos atidarymas surengtas Lietuvos ir Švedijos diplomatinių santykių atkūrimo dvidešimtmečio proga.
Už aktyvią veiklą plėtojant Lietuvos ir Švedijos santykius I. Šeinius apdovanotas garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.
