http://vimeo.com/38267231
JAV Holokausto muziejaus Vašingtone projektų koordinatorė Ina Navazelskis anuomet buvo žurnalistė, rengusi reportažus iš laisvės keliu pasukusios Lietuvos. Ką tik leidyklos „Versus Aureus“ išleistoje knygoje „Fragmentai ir lūžiai. Reportažai iš Vilniaus 1990-1991 metais“ ji prisimena, kaip iš kitapus Atlanto atrodė tuometė situacija mūsų šalyje: „Artėjant mano išvykimo dienai į Lietuvą, 1990 m. sausį, padėdamas man išsikraustyti iš buto Niujorke tėvas murmėjo, priekaištavo ir vėl murmėjo. Jaučiau, kad dabar jis gailėjosi man pasakojęs prisiminimus iš savo vaikystės Lietuvoje, krimtosi, kad man mažytei dainavo lietuviškas lopšines. Jei nebūtų piršęs į mano galvą skaudaus prarastos tėvynės likimo, galbūt dabar nebūčiau įsikabinusi šios beprotiškos idėjos vykti ten tokiu nestabiliu laikotarpiu.“ Kokią Lietuvą rado I. Navazelskis ir ar nurimo jos tėvas, gavęs pirmuosius laiškus iš Vilniaus? Apie tai I. Navazelskis pasakoja IQ kultūros redaktorei Žilvinei Petrauskaitei.
