Dešimt metų nė lito neskyrusi kiemų įvažoms tvarkyti Panevėžio savivaldybė nebeišmano, ko griebtis, kad užlygintų iki kulkšnių atsivėrusias ir jau neišvažiuojamas duobes. Iš gyventojų sulaukta daugiau nei šimto prašymų atsiųsti kelininkus lopyti įvažų, bet šįmet bus patenkintas tik dešimtadalis jų.
V. Matuliauskas išmatuoja kiemo duobes. Kulkšnis siekia ne tik šioji. Vis dėlto į šįmet tvarkomų įvažų sąrašą ji nepateko, nes neatitiko esminio kriterijaus – neveda į švietimo įstaigą. U. Mikaliūno nuotr.
Į Kniaudiškių gatvės gale esančių penkių daugiabučių kiemą iš Projektuotojų g. pasukusiems vairuotojams kiekvienas nuvažiuotas metras virsta rimtu kantrybės išbandymu. Kadaise čia būta asfaltuoto keliuko. Aplinkinių namų gyventojai nepamena, kad nuo 1989-ųjų jis nors kartą būtų tvarkytas. Dabar vairuotojai neberizikuoja purtytis per duobes ir suka į pievą, jau paverstą antruoju keliu.
„Tokio baisaus vaizdo niekur mieste nesu matęs“, – įvertino taksistu dirbantis Kniaudiškių g. 54-ojo namo gyventojas Vytautas Matuliauskas.
Privažiavimas nuo degalinės į Kniaudiškių g. 50, 52, 54, 56, 58 namų kiemą
būtų dar klaikesnis, jei ne pačių gyventojų į išdaužytas duobes pradėtas versti statybinis laužas – plytgaliai, šaligatvio plytelės, akmenys.
Penkių daugiabučių gyventojams patekti į namus vis tiek nėra paprasta. Nuo išvažinėto kelio vasarą kylančios dulkės – mažiausia bėda, ką tenka patirti vairuotojams. V. Matuliauskas su kaimynais juokauja rudenį ir pavasarį neplaunantys automobilių, nes vis tiek į savo kiemą tenka važiuoti per balas.
„Blogiausia, kai priverčia sniego. Šito keliuko kažkodėl niekada nevalo. Kartą net greitoji negalėjo prie namo privažiuoti. Sergantis vaikas turėjo eiti iki degalinės Projektuotojų gatvėje, kad į greitąją įsėstų“, – „Sekundei“ pasakojo V. Matuliauskas.
Nematyti, ką tvarkė
Gyventojai anksčiau ne kartą yra prašę Savivaldybės sutvarkyti įvažą. Tačiau valdžia, anot V. Matuliausko, užuot atsiuntusi kelininkus, žmones pamokydavo į savo kiemą važiuoti ne iš Projektuotojų g., bet iš Kniaudiškių g. pusės. Vairuotojo nuomone, tokią išeitį gali sugalvoti tik čia negyvenantieji.
„Ar manote, kad penkių daugiabučių žmonėms dalytis vieninteliu įvažiavimu – normalu? Juo vaikai bėgioja, žmonės vaikšto, mašinų nuolatos pristatyta. Čia ne išvažiavimas iš kiemo, o tragedija“, – piktinosi V. Matuliauskas.
Negana to, net ir valdžios siūlomas įvažiavimas iš Kniaudiškių g. atrodo tragikomiškai. Vietiniai sako matę, kaip maždaug prieš porą mėnesių kelininkai šaltu asfaltu lopė giliausias duobes. Ties įsukimu iš gatvės dvi užlopė, o trečiajai, matyt, pritrūko asfalto. Tačiau dabar sunku suprasti, kurios iš gilių, kulkšnis jau siekiančių, duobių buvo tvarkytos. Prieš keletą mėnesių užlopytos jau vėl išmuštos automobilių ratų.
„Anykščiuose nespėjo lajų tako atidaryti, bet jau kalbėjo, kad kelias jo link per siauras, reikia platinti. O Panevėžyje dvidešimt metų negali įrengti normalaus įvažiavimo, kad per pievas nesuktume“, – kalbėjo V. Matuliauskas.
Įsikūrusieji Kniaudiškių g. gale jaučiasi tarsi gyventų ne mieste, o tolimame užkampyje. Kelininkai į šį kiemą nebuvo užsukę dešimtmečius. U. Mikaliūno nuotr.
Išgelbėjo gera kaimynystė
Kniaudiškių g. gyventojai – vieni iš didelio būrio užvertusiųjų Savivaldybė prašymais lopyti duobėtas kiemo įvažas. Miesto ūkio skyrius skaičiuoja vien šiais metais tokių gavęs per 112-a.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Ramūnas Vyžintas sutinka, kad Kniaudiškių g. penkių namų situacija viena blogiausių mieste. Tačiau į šiais metais tvarkomų įvažiavimų į kiemus sąrašą šių gyventojų prašymas nepateko tik todėl, kad greta jų namo nėra gerų kaimynų – mokyklos ar vaikų darželio.
Šįmet iš miesto biudžeto įvažoms remontuoti skirta 200 tūkst. eurų. Pasak R. Vyžinto, tiek užteko kelininkus atsiųsti tik į 11-a.
Savivaldybė skelbia remontuojamiems įvažiavimams atrinkti taikiusi esminį kriterijų: įvaža turi vesti į penkis daugiabučius ir vieną visuomeninės paskirties įstaigą.
„Žiūrime, kad vienu kepalėliu kuo daugiau galėtume pamaitinti“, – palygino pavaduotojas.
Vis dėlto nuvažiavęs apžiūrėti įvažiavimo į Kniaudiškių g. 50–58 namus R. Vyžintas pripažino, kad čia būklė kritiška, ir patikino: per mėnesį didžiausios duobės bus laikinai užtaisytos.
„Galvosime, kaip atlikti ir kapitalinį įvažos remontą, bet tai tikrai bus ne šiais metais. Kritiška miesto infrastruktūros būklė nereiškia, kad valdžia nenori, tingi ar yra buka. Visos problemos matomos, bet negalime begalės duobių per metus užtaisyti, nes tam reikia pinigų“, – teigė pavaduotojas.
Iš penkių lopo tik vieną
Miesto ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Loretos Babilauskienės nuomone, dabartinis graudus Panevėžio infrastruktūros vaizdas – ne vienerius metus besitęsiantis taupymas jos sąskaita. Anot specialistės, miesto ūkio reikmėms lėšų dabar skiriama net perpus mažiau nei prieš septynetą metų. Kiemų įvažoms remontuoti iš Savivaldybės biudžeto pinigų neskirta jau maždaug dešimt metų.
„Žolė ne kas savaitę pjaunama, lietaus nuotekos tvinsta, taip pat ir įvažos duobėtos. Biudžeto lėšos miesto infrastruktūrai nuo 2008-ųjų sumažėjusios apie 50 procentų, nors per tą laiką darbų sąnaudos pakilo. Iš penkių duobių pasirenkama lopyti tik viena, nes tik tiek tam skirta pinigų“, – tvirtino L. Babilauskienė.
Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų šįmet 135 000 Eur atseikėta žvyruotoms gatvėms taisyti, 50 000 Eur – lietaus nuotekų tinklams, 24 000 Eur – kelkraščiams, tiltams ir viadukams, per 87 700 Eur – eismo reguliavimo priemonėms, iš jų viena svarbiausių – naujas šviesoforų postas Beržų, Pilėnų ir V. Alanto g. sankryžoje, taip pat apšvietimo tinklams centrinėse A. Smetonos, Karžygių, T. Moigio, Birutės, Š. Mero ir Perkūno gatvėse rekonstruoti.
Vairuotojai ryžtasi bylinėtis
Gilėjant duobėms Panevėžio gatvėse, daugėja vairuotojų, pasiryžtančių bylinėtis su skurdžiu biudžetu teisme besidangstančia Savivaldybe. Dar prieš ketvertą metų tokių bylų nebūdavo, tačiau nuo 2012-ųjų Savivaldybė kasmet sulaukia vidutiniškai po penkis reikalavimus atlyginti žalą dėl miesto gatvėse sugadintų transporto priemonių.
Teisės skyriaus specialisto Aušrio Valkūno teigimu, iš miesto biudžeto žalą teko atlyginti ir pernai, įsiteisėjusių teismo sprendimų jau yra ir šiais metais. Pasak A. Valkūno, Savivaldybei priteisiamos sumos kol kas nėra didelės, siekia iki 1000 Eur.
Atlyginti nuostolius dėl duobėse sugadintų automobilių kol kas dažniau reikalauja ne fiziniai asmenys, o draudimo kompanijos. Tačiau miesto infrastruktūros sąskaita bandančią taupyti Savivaldybę gali bet kada užgriūti senos vairuotojų nuoskaudos: teisės aktai numato, kad dėl žalos atlyginimo į teismą galima kreiptis per trejus metus nuo įvykio.
Dabar sunku suprasti, kurios iš šių duobių vos prieš porą mėnesių buvo tvarkytos. U. Mikaliūno nuotr.
A. Valkūnas pažymi, kad vairuotojų ryžtas bylinėtis su Savivaldybe pastebimai išaugo, kai 2012-aisiais teismą laimėjo Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Šlikas, pirmasis išdrįsęs mesti iššūkį slalomu virtusių Panevėžio gatvių netvarkantiems valdininkams. Panevėžio savivaldybę į teismą padavęs ūkininkas reikalavo atlyginti 4000 Lt už J. Janonio gatvėje sudaužytą 2000-ųjų „Mercedes-Benz“ automobilio karterį. Vienoje judriausių Panevėžio gatvių automobiliu į duobę įsmukęs rokiškėnas iš Savivaldybės prisiteisė žalos atlyginimą.
Tuomet 83-iuosius ėjęs senjoras teisme įrodė, kad jis – ne kelių chuliganas ar nemokša vairuotojas, ir už Panevėžio gatvėje jo tykojusią pasalą iš miesto Savivaldybės prisiteisė 2598 litus.
Tokią pinigų sumą Panevėžio apygardos teisme prisiteisusio rokiškėno pergalė prieš savo darbo neatlikusius Aukštaitijos sostinės valdininkus tapo precedentu ir kitiems vairuotojams bylinėtis dėl netvarkos miestų gatvėse.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ 
