Jaunimas emigruoja
Vilnius, Klaipėda, dar Kaunas ir visa likusi Lietuva. Tokį
valstybės žemėlapį braižo studentai ir tebesėdintieji mokyklos suoluose.
Varžybose dėl gabaus, išsilavinusio jaunimo nuo didmiesčių vis daugiau
atsiliekančiame Panevėžyje kasmet gyventojų sumažėja maždaug 1500.
Švietimo bendruomenė ant pirštų skaičiuoja studijas baigusius
ir į gimtąjį miestą sugrįžtančius jaunuolius. Statistikos departamento
duomenimis, iš beveik 112 tūkst. panevėžiečių jaunimo iki 25-erių metų – vos per
30 tūkst. Ar Aukštaitijos sostinei negresia virsti miestu, kur vietos užteks tik
senukams?
Praėjusiais metais Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklas baigė
1361 abiturientas, tai yra beveik 100 mažiau nei 2009-aisiais. Tačiau pernai
studijas užsienyje pasirinko dvigubai daugiau panevėžiečių nei prieš porą metų –
82.
Daugiau nei pusė 2010-ųjų laidos abiturientų mokosi šalies
aukštosiose. Daugiausia panevėžiečių sutinkama Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir
Vilniaus pedagoginiame universitetuose.
Mokyklų vadovai ir miesto Švietimo skyriaus specialistai
tiesmukiški: studijuoti gimtajame mieste jaunuoliai dažniausiai pasilieka ne dėl
vietinių aukštųjų – Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto ir
Kolegijos – siūlomų studijų programų, bet verčiami ribotų šeimos finansinių
galimybių. Tačiau jei tėvų kišenėse nešvilpauja vėjai, jaunimas be nostalgijos
pamojuoja gimtajam miestui vildamasis ateityje į jį sugrįžti nebent aplankyti
tėvų.
Namuose sulaiko neturtas
Kad materialiniai išskaičiavimai – dažniausia priežastis,
paskatinanti studijuoti vietinėse aukštosiose, pripažįsta ir KTU Panevėžio
instituto direktorius Žilvinas Bazaras. Tačiau jis pastebi ir kitą nerimą
keliančią tendenciją: dauguma šiauliečių, baigusių Šiaulių universitetą,
pasilieka savo mieste, tačiau daugelis KTU Panevėžio instituto diplomą įgijusių
panevėžiečių išvažiuoja iš Aukštaitijos sostinės.
„Ar Panevėžys – patrauklus miestas išsilavinusiam jaunuoliui,
labai individualus reikalas. Bet kaip ten būtų, matome, kad Lietuvoje, kaip ir
kitose Baltijos šalyse, sostinės trauka didžiulė. Vilnius – kultūros centras,
europinis miestas, galintis pasiūlyti karjeros galimybes. Panevėžys tuo
pasigirti negali“, – jaunuolių pasirinkimo priežasčių ieško Savivaldybės
Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Akvilija Aleliūnienė.
Anot jos, gerai bent tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija
bei aukštosios mokyklos ėmėsi ieškoti būdų, kaip sustabdyti pagreitį įgaunančią
studentų emigraciją į užsienio universitetus. Jaunųjų protų nutekėjimą bandoma
užtvenkti su olimpiadų prizininkais sudarant sutartis, kad jie liktų studijuoti
Lietuvoje.
Studijuojančiųjų užsienyje gretos auga
Viena geriausių Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklų įvardijamos
5-osios vidurinės kas septintas praėjusių metų abiturientas studijuoja
užsienyje, dauguma – Didžiojoje Britanijoje. Mokyklos direktoriaus Antano
Donielos teigimu, auklėtiniai užsienio universitetus aktyviai šturmuoti ėmėsi
prieš porą metų.
Direktorius neabejoja: išvažiuojančiųjų gretos tik didės.
Mokyklos atlikta moksleivių apklausa rodo, kad studijuoti svetur tvirtai
apsisprendę net 37 proc. dabartinių abiturientų, tai yra 5 proc. daugiau nei
ketinančiųjų šturmuoti Lietuvos aukštąsias. Kiti, pasak A.Donielos, studijuoti
Lietuvoje nusiteikę tik tuo atveju, jei nepavyks įstoti į užsienio
universitetus.
Direktorius išskiria dvi pagrindines priežastis, kodėl
panevėžiečiai stengiasi pasprukti ne tik iš gimtojo miesto, bet ir savo šalies.
Dauguma respondentų aiškino susivilioję giliomis aukštojo
mokslo tradicijomis užsienyje, platesniu studijų programų pasirinkimu, geresne
studijų kokybe, didesnėmis karjeros galimybėmis turint užsienio universiteto
diplomą, gabūs jaunuoliai siekia įgyti ne vietinį, o pasaulyje pripažįstamą
išsilavinimą.
Jau porą metų įvairiuose Didžiosios Britanijos universitetuose
bestudijuojantys buvę 5-osios vidurinės auklėtiniai, anot A.Donielos, pažymi,
kad jų pasirinkimą lėmė siauras kai kurių specialybių pasirinkimas Lietuvoje,
gana miglotos įsidarbinimo galimybės baigus vietinius universitetus.
Studijuojantieji svetur Lietuvos aukštosioms mokykloms priekaištauja dėl
studentams brukamos teorijos ir nuo realybės atitrūkusių studijų programų.
„Didžiojoje Britanijoje studentai ruošiami gyvenimui,
universitetų studijų programos susietos su pramonės poreikiais“, – vieną iš
aukštojo mokslo užsienyje privalumų įvardija A.Doniela.
Studijuoti senuosiuose pasaulio universitetuose lietuvius
vilioja susiaurinamos bendrojo lavinimo programos – jaunuolių netenkina, kad
Lietuvos universitetai moko visko, bet po truputį, ko, jų nuomone neturėtų būti.
Pasak A.Donielos, apklausti užsienio aukštosiose studijuojantys
buvę mokyklos auklėtiniai visi be išimties patikino, kad mokytis svetur atsieina
gana brangiai – vien už bendrabutį tenka pakloti apie 2000 litų per mėnesį.
Tačiau finansinę naštą palengvina studentams plačios galimybės užsidirbti.
Ne vienas pripažino, kad derindami studijas ir darbą sugeba ne
tik susimokėti už mokslą ir pragyventi, bet dargi finansiškai paremti Lietuvoje
likusius artimuosius.
Netenkina atlygis
A.Donielos teigimu, iš baigusių aukštąsias 5-osios vidurinės
mokyklos auklėtinių į Panevėžį grįžta vienetai. Dauguma gyvenimą kuria Vilniuje.
Plačiau skaitykite 2011 m. sausio 20 d. dienraštyje
„Sekundė“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Išvažiuoja. Daugiau nei pusė
praėjusių metų abiturientų studijuoja šalies aukštosiose mokyklose, daugėja
besirenkančiųjų mokslus užsienyje, tačiau į Panevėžį diplomuoti jaunuoliai
negrįžta.
