Panevėžio dailės galerijoje atidaryta vieno
žymiausių XX amžiaus prancūzų fotografo Izraelio Bidermano, pagarsėjusio Izio
vardu, fotografijų paroda. Lietuvoje šio garsaus fotografo, kuriuo didžiuojasi
prancūzai, o jo šaknys Marijampolės rajone, darbai pristatomi pirmą kartą.
Unikali 64 fotografijų paroda, kurioje 1941-1955 metų vaizdai, eksponuota tik
Vilniuje ir I.Bidermano gimtojoje Marijampolėje. Tokia išskirtinė teisė suteikta
ir panevėžiečiams bei miesto svečiams.
„Prieš metus mums pavyko užmegzti kontaktus su prieš 26-erius metus Anapilin išėjusio maestro sūnumi Manueliu Bidermanu. Jis labai nustebo. Dėl šeimos tragedijos, Marijampolės ir Kauno getuose žuvusių artimųjų – tėvų ir brolio – I.Bidermanas apie Lietuvą nekalbėjo. Fotografas neslėpė, kad yra kilęs iš Lietuvos skurdžių žydų šeimos, bet jokio kontakto su gimtine nepalaikė. Dėl tos priežasties M.Bidermanas paprašė laiko apmąstymams, po mėnesio sulaukiau teigiamo atsakymo“, – per atidarymą nuotraukų kelionę į Lietuvą prisiminė fotografijos istorikė Margarita Matulytė.
Parodos lankytojams pristatomi nuotraukų originalai, juos iš savo tėvo darbų kolekcijos leido eksponuoti maestro sūnus M.Bidermanas. Juose Paryžiaus vaizdai, žinomų to meto žmonių fotografijos. Vienoje (vienintelėje spalvotoje) dar tik savo šlovės kelią pradedanti eiti Bridžit Bardo.
Vedamas savo svajonės – pamatyti Paryžių 19-metis I.Bidermanas be dokumentų, draugų, pažinčių, su septynetu frankų kišenėje išvyko iš Lietuvos. Šis žingsnis ne tik padėjo jaunuoliui pasiekti stulbinamą sėkmę, bet ir išsaugojo jo gyvybę. Į Prancūziją nukeliavęs Izis 20 metų, nuo 1949-ųjų, nuo pat pirmojo žurnalo „Paris Match“ numerio, dirbo fotoreporteriu. 50-aisiais maestro išleido pirmąją savo knygą „Svajonių Paryžius“. Po šio albumo I.Bidermanas buvo pakviestas į Niujorko modernaus meno muziejaus parodą „Five French Photographers“ ( „Penki prancūzų fotografai“, 1951). Lietuvio darbai buvo eksponuojami kartu su Henrio Cartier Bussono, Willy Ronio, Roberto Doisneau, Brassai – stipriausių XX amžiaus antrosios pusės prancūzų fotografų darbais. Tai buvo I.Bidermano talento pripažinimas.
„Ši figūra išskirtinė Lietuvoje. Jei baltarusiai didžiuojasi Marku Šagalu, tai kodėl mes negalim sakyti, kad Izis yra mūsų“, – pasakodama apie menininko kūrybinį kelią sakė M.Matulytė.
Kartu su paroda pristatomas ir dokumentinis filmas apie I.Bidermaną, jį galės pamatyti visi parodos lankytojai, ir maestro fotografijų katalogas „Izis“.
„Paroda, kai pristatomas pasaulinio garso menininkas, – garbė bet kuriai galerijai“, – pažymėjo galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė.
Dalia MEŠKONYTĖ
A.Repšio nuotr.Pasak M.Matulytės (dešinėje),
Lietuva pagrįstai galėtų didžiuotis Iziu.
