Lietuvoje vis labiau stinga darbo jėgos. Vien statybų bendrovėms dabar trūksta apie 10 tūkstančių darbininkų. Vakarų Europoje statybininkai uždirba maždaug septynis kartus daugiau nei Lietuvoje, todėl tūkstančiai lietuvių pakėlė sparnus ir uždarbiauja Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje bei kitose šalyse. Jaunų žmonių, kuriuos būtų galima paspartintais tempais apmokyti statybininko profesijos, stinga.
Todėl Lietuvos statybų firmų savininkai ir vadovai nemato kitos išeities, kaip kviestis vadinamuosius gastarbaiterius.
“Šventa teisybė”
Statistikos departamento duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius iš Lietuvos oficialiai išvyko beveik devyni tūkstančiai žmonių, tarp jų buvo ir mažiausiai du tūkstančiai statybininkų.
Statybos bendrovės, stabiliai kasmet didinančios darbų apimtis, vis labiau jaučia darbuotojų stygių. Vyriausybė neturi jokių poveikio svertų, kurie sumažintų emigracijos mastą. Ne vienos ūkio šakos atstovus tai varo į neviltį, statybų firmos kuria planus, kaip prisivilioti specialistų iš užsienio, pirmiausiai iš NVS šalių.
Kauno darbo biržos direktorius Augustinas Keturakis “Kauno dienai” patvirtino, kad emigracija tikrai yra viena pagrindinių statybų specialistų stygiaus Lietuvoje priežasčių.
Statybos bendrovių savininkų ir vadovų nusiskundimus, jog kvalifikuotos darbo jėgos dabar tiek Kaune, tiek Lietuvoje apskritai labai stinga, pašnekovas pavadino “šventa teisybe”.
A.Keturakis sakė, kad Kaune labiausiai trūksta mūrininkų ir tinkuotojų, taip pat plytelių klojėjų, stogdengių, dailidžių. Pasiekta tokia riba, kad stinga netgi pagalbinių darbininkų, sakė Kauno darbo biržos direktorius.
Kai kurie šios srities verslininkai atsidūrė visiškoje neviltyje. Vienos nedidelės statybų bendrovės savininkas, dėl savaime suprantamų priežasčių nenorėjęs, kad būtų paminėta jo pavardė ir įmonės pavadinimas, “Kauno dienai” sakė: “Jeigu turit dešimt gerų specialistų, atveskit juos man, ir visus juos šiandien ar rytoj priimsiu į darbą”.
Pajuto savo kailiu
Kaunietis, prisistatęs Aurimu Vilimu, sumanęs vasarą suremontuoti savo viengungišką vieno kambario butą, “Kauno dienai” telefonu sakė savo kailiu pajutęs statybininkų stygių Kaune.
“Neturėdamas pažįstamų statybininkų, nutariau pasinaudoti tais, kurie savo paslaugas siūlo laikraščiuose. Tai buvo ir privatūs asmenys, ir smulkios firmelės. Netrukus pamačiau, kad tie vadinamieji statybininkai pas mane tik mokosi amato. Ne sykį jų paslaugų teko visai atsisakyti, žinoma, po smarkių barnių ir po nervų gadinimo. Butą vargais negalais susiremontavau, bet mano atostogos nuėjo šuniui ant uodegos – tuos “remontininkus” teko nuolat prižiūrėti”, – pasakojo jaunas kompiuterių specialistas.
Specialus pasitarimas
Lietuvos darbo birža šiomis dienomis Vilniuje surengė specialų pasitarimą, kuriame jos atstovai ir statybų verslo specialistai suko galvas, kaip veikti šioje sudėtingoje situacijoje. Renginyje aptartas visas kompleksas šios problemos aspektų. Pasitarime itin daug kalbėta apie jaunų specialistų pagreitintą rengimą.
Tačiau būgštauta, kad tie jauni geros kvalifikacijos darbininkai irgi gali pakelti sparnus Vakarų kryptimi, todėl samprotauta, kaip juos “pririšti” prie įmonių, kurios finansavo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kursų išlaidas.
Antra vertus, kur surasti tų jaunų žmonių, kurie norėtų išmokti statybininko profesijos? Lietuvos darbo biržos duomenimis, pastaruoju metu ypač sumažėjo jaunų bedarbių (iki 25 metų). Kaip rodo sociologiniai tyrimai, ieškančio darbo ar norinčio įsigyti kokią nors specialybę jaunimo gali dar labiau sumažėti. Susiklosčius palankioms sąlygoms, iš Lietuvos norėtų išvažiuoti uždarbiauti dar apie 18 proc. gyventojų. Dauguma tokių žmonių – jauni, ne vyresni nei 35 metų.
Susidaro užburtas ratas: yra galimybė išmokyti žmogų deficitinės profesijos, bet nėra paties žmogaus.
Telieka viena išeitis – kviestis vadinamuosius gastarbaiterius. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas sakė, kad kai kurios bendrovės jau pasikvietė darbininkų iš NVS šalių. “Firma “Konstruktus” greta Klaipėdos stato didelį fabriką; ten jau dirba žmonės iš Rytų šalių, kitos bendrovės pasikvietė statybininkų iš Baltarusijos”, – vardijo pašnekovas jam žinomus atvejus.
Kad nekeltų sparnų
Bene svarbiausias darbo jėgos stygiaus statybose problemos aspektas – atlyginimų dydis. Viena vertus, šis veiksnys didele dalimi nulemia, kad geriausi specialistai vyksta į užsienį, nes ten jie uždirba kelis kartus daugiau nei Lietuvoje.
Antra vertus, kai dabar tarp statybos firmų yra tokia didelė konkurencija, pajėgiausios pavilioja geriausius specialistus, nepanorusius uždarbiauti svetur, suteikdamos jiems geriausias darbo sąlygas. Šiame versle viskas vyksta jau pagal tikros rinkos dėsnius, dėstė mintis A.Keturakis. Pasak pašnekovo, dalis firmų linkusios kasmet didinti darbo užmokestį 6-8 proc.
Tuo tarpu A.Šeštakauskas, komentuodamas statybose susidariusią situaciją, sakė: “Žinoma, jeigu darbdavys geros kvalifikacijos darbininkui oficialiai moka tik penkis šimtus litų ir tiek pat įdeda į vokelį, tai toks žmogus dairysis darbo kitur, galbūt ir užsienyje. Bet jeigu darbdavys jam mokės tiek, kiek leidžia kainodara, o ji sudaro galimybę mokėti bent du tūkstančius litų, darbininkas sparnų nekels. Lietuvoje jau yra statybos bendrovių, kuriose aukštos kvalifikacijos darbininkai uždirba (“į rankas”) po pustrečio tūkstančio litų. Ir tai yra ne riba”.
Paklaustas, ar viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių Lietuvoje katastrofiškai stinga statybininkų, yra maži uždarbiai, palyginus su tais, kuriuos jie gauna Vakarų Europoje, A.Šeštakauskas sakė: “Žinoma. Europos Sąjungoje statybininkų uždarbio vidurkis yra 22 eurai (77 litai) už valandą, Lietuvoje – tik 3 eurai (10,5 lito). Jeigu Lietuvoje jie kasmet būtų didinami nors 30 proc., Europos Sąjungos vidurkį pasivytume tik po dvidešimt vienerių metų”.
A.Šeštakauskas teigia, kad statybininkų uždarbius neišvengiamai reikia didinti. Pašnekovas nerimtais pavadino kai kurių statybos bendrovių nuostatą kasmet didinti atlyginimus 6-10 proc. “Su tokiais uždarbiais toli nenuvažiuosi. Nekalbu apie tai, kiek uždirba švedai ir vokiečiai, iki jų mums taip toli, kaip iki Mėnulio, kalbu apie vidutiniokus”, – sakė Statybininkų asociacijos prezidentas.
Siūlymus vertina skirtingai
Bet statybų firmų savininkai ir vadovai raginimus kasmet didinti atlyginimus net trečdaliu vertina skirtingai.
Štai, pavyzdžiui, V.Kazlausko firmos “Stavalda”, užsiimančios pastatų apdaila, savininkas Vladas Kazlauskas “Kauno dienai” sakė, kad siūlymai radikaliai didinti darbo užmokestį yra nerealūs, nes užsakovai kategoriškai nesutinka didinti įkainių. “Kai nesikeičia įkainiai, nedidėja ir uždarbiai; verslas negali tapti labdara”, – sakė įmonės savininkas.
Tuo tarpu visoje Lietuvoje gerai žinomos bendrovės “Kausta” generalinis direktorius Antanas Butkus “Kauno dienai” sakė, kad gerą reputaciją turinčiose įmonėse šiemet uždarbis maždaug trečdaliu jau padidėjo.
Pašnekovas teigė, kad “į kažkokius įkainius niekas rimtai nežiūri, nes viską reguliuoja rinka, į kurią valstybė vis mažiau kišasi; tų statybos įmonių, kurios nesugebės didinti darbo užmokestį, kad išlaikytų senus kadrus ir pritrauktų naujų, laukia liūdna ateitis”.
“Kaustos” vadovas nurodė, kad šioje įmonėje uždirbama nuo 12 iki 16 litų už valandą. Tai – daugiau nei Lietuvos vidurkis, liudija oficiali statistika.
A.Keturakis prognozavo, kad padėtis pamažu savaime turėtų keistis. Tie žmonės, kurie išvyko į užsienį uždarbiauti, po metų kitų, sužinoję, kad ir Lietuvoje galima gerai uždirbti, be abejo, sugrįš.
A.Butkus sakė, kad jo vadovaujamoje bendrovėje jau yra žmonių, kurie pabandė laimę užsienyje, ir dirba Lietuvoje. “
Pirmieji pasikvietė vokiečiai
Pirmoji šalis, masiškai pasikvietusi darbininkų iš užsienio, buvo Vakarų Vokietija. Po maždaug trijų dešimtmečių, praėjusių po Antrojo pasaulinio karo, ši šalis išgyveno tokį ūkio bumą, kad jai ėmė stigti darbininkų, pirmiausiai nekvalifikuotų.
Patys vokiečiai, atsigavę ekonomiškai ir morališkai, gėdijosi dirbti “juodus” darbus – valyti gatves, dirbti pagalbiniais darbininkais statybose ir t.t. Taip Vokietijos Federacinėje Respublikoje atsirado pirmieji vadinamieji pakviestieji darbininkai – gastarbeiteriai.
Tai buvo daugiausiai turkai, kurių šiuo metu yra jau maždaug septyni milijonai. Vokietijos žiniasklaida dabar neretai kaltina savo tautiečius išpuikimu, pasipūtimu, nes didelės kitataučių ir kitatikių kolonijos kelia šiai šaliai daug problemų. Todėl dabar Vokietija nuolat griežtina įvažiavimo ir įsidarbinimo tvarką.
“Kauno diena”
