Pirmieji žingsniai jau žengti
Gydomuoju purvu ir mineraliniu vandeniu garsėjantys Likėnai ateityje siekia tapti ne tik gydymosi, bet ir pramogų vieta, patrauklia ir lietuviams, ir užsieniečiams.
Respublikinė Panevėžio ligoninė, kuriai priklauso Likėnų reabilitacijos ligoninė, ir Biržų rajono savivaldybė susitarė bendromis jėgomis gaivinti vieną seniausių, dar XVIII amžiuje įkurtą kurortą.
Bus siekiama, kad Likėnams būtų suteiktas kurortinės teritorijos statusas, o oficialus kurorto titulas – tolesnės ateities vizija.
Likėnai šiuo atžvilgiu paseks Anykščių pavyzdžiu. Šis miestas per pastarąjį dešimtmetį labai išgražėjo, buvo sutvarkyta jo infrastruktūra, pritraukta investuotojų. Prieš septynerius metus tapę kurortine teritorija, dabar Anykščiai siekia būti pripažinti kurortu ir gauti didesnį papildomą finansavimą.
„Kurorto ar kurortinės vietovės statusas pats savaime nieko neduos, jeigu nėra aiškios vizijos, ką norima sukurti. Mes gerai žinojome, kokius Anykščius norime matyti, ir nuosekliai dirbome. Prioritetas yra turizmas. Galime pasidžiaugti, kad sulaukiame daug turistų. Mieste jau pradeda trūkti viešbučių jiems apgyvendinti“, – sakė Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.
Respublikinei Panevėžio ligoninei pernai pradėjęs vadovauti Ivanas Dorošas atvykęs į Likėnus ir pasibaisėjo, ir susižavėjo.
Gydymo įstaigos vadovą pašiurpino apleistas, apmiręs kurortas. Likėnai nebeturėjo net ir garsiojo savo mineralinio vandens. Gydymo įstaiga nebeįstengė jo įpirkti iš privačios bendrovės.
„Pamačiau nuostabų parką, seną, gerą aurą išsaugojusią gydyklą ir supratau, kad tokia unikali vietovė negali merdėti“, – yra sakęs I. Dorošas.
Panevėžio ligoninė, padedama Sveikatos apsaugos ministerijos, iš privatininkų nupirko mineralinio vandens gręžinius. Biržų rajono savivaldybė įsigijo du gėlo vandens gręžinius, kuriuos valdė ta pati bendrovė. Visi keturi gręžiniai nupirkti kaip nedalomas objektas.
Pernai rudenį šešerius metus neveikusi biuvetė po kapitalinio remonto vėl atvėrė duris Likėnų reabilitacijos ligoninės pacientams ir parko lankytojams. Sutvarkyta šalia biuvetės parko aplinka, pastatyti panevėžiečių įmonės „Šamoto keramika“ sukurti meniški žibintai. Ant biuvetės stogo užkeltas vandens lašą laikantis Vilties angelas.
Viduje pro stiklinius langus atsiveria nuostabaus parko vaizdas. Lankytojai gali paragauti iš netoliese esančio gręžinio atbėgančio mineralinio vandens. Likėnų mineralinis vanduo labai stiprios mineralizacijos, prisotintas natrio, kalio, bromo, kitų vertingų mineralinių medžiagų. Todėl jo kvapas ir skonis specifinis.
Kol šis vanduo naudojamas gydomosioms vonioms, tačiau ateityje planuojama jį pasitelkti gastroenterologiniams ligoniams gydyti. Ir net tik. Ligoninė turi planų šį vandenį pilstyti ir platinti.
Birželio paskutinį šeštadienį Likėnuose Respublikinės Panevėžio ligoninės kolektyvas su Biržų rajono savivaldybės darbuotojais surengė Valstybės dienos minėjimo ir Tautinio kostiumo dienos šventę. Taigi tarsi patvirtino, kad planai prikelti Likėnus naujam gyvenimui labai realūs.
Šventėje dalyvavę valdžios atstovai pažadėjo remti šios vietovės renesanso idėją.
Dar porą metų triūs statybininkai
Likėnų reabilitacijos ligoninėje dabar yra 120 lovų. Čia gydomi ligoniai po sunkių kardiologinių, neurologinių, sąnarių ligų, atgauna jėgas po sąnarių endoprotezavimo ir kitų ortopedinių-traumatologinių operacijų.
Vienas iš dviejų Likėnų reabilitacijos ligoninės pastatų renovuotas prieš kelerius metus. Jame guli ligoniai, kurie neturi didesnių judėjimo sutrikimų, kitaip sakant, vaikštantys. Čia gydosi ir vadinamieji komerciniai pacientai – asmenys, patys mokantys už apgyvendinimą, maitinimą, procedūras. Tarp jų yra ne tik Panevėžio krašto, bet ir pajūrio gyventojų. 70 vietų korpusas šiuo metu yra užpildytas.
Didžioji dalis gydomųjų procedūrų, tarp jų purvo ir mineralinio vandens vonių, atliekamos antrajame, dar tik pradėtame remontuoti 50 vietų korpuse.
Pasak I. Dorošo, darbai turėtų būti baigti 2016 metais.
Neseniai Panevėžio ligoninė nupirko šalia Likėnų gydyklos esančią apleistą parduotuvę-kavinę, ją ketinama suremontuoti ir paversti mokymų, konferencijų vieta.
„Sekundės“ kalbinti buvę ilgamečiai Likėnų reabilitacijos ligoninės darbuotojai sakė, kad jiems širdis džiaugiasi matant tokius gerus pokyčius.
Buvęs gydyklos direktoriaus pavaduotojas Jokūbas Šliogeris ir čia virėja dirbusi Ona Mockevičienė pasakojo, kad anuomet Likėnai klestėjo. Per mėnesį čia gydydavosi per 400 pacientų, žmonės atgauti jėgų atvykdavo iš visos Lietuvos, tuometės Sovietų Sąjungos respublikų. Likėnus dėl gydomojo purvo, gryno oro ypač buvo pamėgę angliakasiai.
„Vietiniai atvykėliams nuomodavo kambarius savo namuose. Ligoninėje nebetilpdavo visi norintieji“, – pamena jie.
Savivaldybė rūpinsis infrastruktūra
Biržų rajono merė Irutė Varzienė sakė, kad dabar svarbiausia Likėnuose sukurti infrastruktūrą. Kol kas jie neatitinka kurortinės vietovės statuso reikalavimų – nesutvarkyti keliai, neįrengti dviračių takai. Čia nėra viešbučio, kavinės, turizmo informacijos centro, sporto, turistinio inventoriaus nuomos punktų.
Ekonominio pakilimo metu į Likėnus apsidairyti atvykę SPA kūrėjai tik skėstelėjo rankomis.
„Investuosime tik tada, kai Likėnai gaus kurortinio miesto statusą“, – pareiškė jie ir išvažiavo.
Beje, dabar oficialiai tokios geografinės vietovės kaip Likėnai net nebėra. Reabilitacijos ligoninė yra Pabiržės miestelyje, Likėnų gatvėje.
Anksčiau Likėnai ir Pabiržės miestelis sudarė vieną teritorinį darinį, vadintą Likėnais, jie minimi nuo 1643 metų. Nepriklausomybės pradžioje didžioji dalis buvusių Likėnų pervadinta į Pabiržę.
Merė pasakojo, kad gavus Europos Sąjungos paramą miestelyje buvo įrengta kanalizacija, sutvarkytas gatvių apšvietimas. Pamažu kuriama ir infrastruktūra. Parengtas kelio Biržai–Raubonys rekonstravimo projektas, bus paklota nauja pėsčiųjų ir dviračių danga nuo Biržų iki Likėnų ligoninės.
Senojoje Pabiržės klebonijoje, kuri dabar gelbėjama, kad nesugriūtų, ateityje planuojama įrengti kultūros centrą.
I. Dorošas pasidžiaugė, kad jaučia ir vietos, ir šalies valdžios paramą. Pasak jo, rengiami ir teikiami įvairūs investiciniai projektai prisidės ne tik prie Likėnų reabilitacijos ligoninės, bet ir prie visos vietovės atgaivinimo.
Likėnams suteikus kurortinės teritorijos statusą, bus lengviau gauti lėšų iš įvairių fondų.
Anykščiai – puikus pavyzdys
Anykščių meras S. Obelevičius patvirtino, kad toks statusas padeda pritraukti lėšų turizmo plėtros projektams. Be to, kasmet miesto biudžetą papildo keli šimtai tūkstančių litų.
Anykščiai priklauso Lietuvos kurortų asociacijai, ji reklamuoja miestą tiek šalyje, tiek užsienyje.
Meras teigia, kad pritraukti investuotojus į provinciją labai nelengva. Pasak jo, Anykščiuose atidaryto SPA centro steigėjų kolegos verslininkai ilgai stebėjosi, kaip šie drįso eiti į provinciją. Nustojo tik patys apsilankę Anykščiuose.
S. Obelevičius pasakojo, kad Savivaldybė, prieš investuotojams ateinant į miestą, atliko nemažai „namų darbų“ – sutvarkė infrastruktūrą, pradedant komunikacijų tinklais, baigiant dviračių takais.
Anykščiai taiko mokestines lengvatas verslininkams, sukūrusiems daugiau kaip dešimt darbo vietų. Jie trejiems metams atleidžiami nuo turto ir žemės mokesčių. Vien minėtas SPA centras sukūrė 100 naujų darbo vietų, kai kuriuos anykštėnus tai paskatino grįžti iš užsienio.
Dainų slėnyje jauniems verslininkams sugalvojus kurti pramogų parką, Savivaldybė jiems padėjo sutvarkyti gausybę formalumų. Jie savo ruožtu sukūrė per 20 darbo vietų.
Savivaldybė palankiai įvertino ir dar vienų jaunų verslininkų idėją prie Pagojės ežerėlio įrengti vandens pramogų parką, jis irgi prisidėtų prie Anykščių patrauklumo didinimo.
Šiuo atžvilgiu pasitarnaus ir prie Rubikių ežero statomas naujas SPA centras. Be to, jame darbo ras ne viena dešimtis anykštėnų.
Anykščių savivaldybės vadovas apgailestavo, kad mieste savo planų nepavyko įgyvendinti olandų investuotojams. Jie miške norėjo įrengti poilsiavietę, ketino investuoti keliasdešimt milijonų litų, sukurti apie 100 darbo vietų. Tačiau, net ir padedant Savivaldybei, olandams nepavyko iš Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų gauti reikiamų leidimų statyboms. Mero žiniomis, jie savo projektą realizavo Slovakijoje.
S. Obelevičius pasakojo, kad prie traukos į Anykščius labai prisideda ir autentiškai suremontuotas Burbiškio dvaras. Kad jį prikeltų naujam gyvenimui ir būtų išlaikytas senasis vaizdas ir dvasia, savininkai investavo apie 15 mln. litų.
Mero nuomone, Anykščių sėkmę kuriant kurortą lemia keli faktoriai. Pasak jo, labai svarbu, kad visos miesto valdžios dirbo ir dirba nuosekliai, negriauna to, ką sukūrė pirmtakai.
Anykščiai patrauklūs ir dėl kultūrinio turizmo. Čia vyksta daug gerų koncertų, parodų, susitikimų ir kitokių renginių.
„Vietoje išgaunamas mineralinis vanduo – taip pat mūsų korizis“, – sakė S. Obelevičius.
Inga Smalskienė
