Nuo šauktinių į privalomąją karo tarnybą sąrašo paviešinimo nepraėjo nė mėnuo, o Panevėžio ir Utenos regionuose jau yra 72 savanoriai ir 42 asmenys, norintys į kariuomenę pirmumo tvarka. Šis sąrašas ilgėja, nes kasdien kreipiasi žmonių. Jei norinčiųjų bus tiek pat kaip dabar, šauktinių veikiausiai ir vėl neprireiks.
Šiais metais privalomąją pradinę karo tarnybą atliks 3 000 karių. U. Mikaliūno nuotr.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės Panevėžio regioninio Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkas kapitonas Evaldas Zelba sako, kad paskutinės šaukimo bangos jaunuolius į batalioną išlydėjo sausio pradžioje, o jau kitą dieną vėl buvo galima rašytis į savanorius.
Ar daugiau nei šimtas jau turimų būsimų karių per beveik mėnesį daug ar mažai, jo manymu, požiūrio klausimas. Vienam tai gali atrodyti daug, kitam – nepakankamai. Nuspėti, ar tokie aktyvūs jaunuoliai bus ir toliau, labai sunku, nes laiko dar nemažai. Manoma, kad pasibaigus mokslo metams šis procesas intensyvės.
Jauniausias vaikinas, pareiškęs norą tarnauti kariuomenėje, gimęs 1998 metais, o vyriausias – 1990-aisiais. Daugiausia savanorių sulaukiama iš Panevėžio miesto ir rajono, tačiau, kaip ir pernai, kitus Panevėžio regiono rajonus, lenkia Biržai. Yra ir merginų savanorių. Jų kol kas penkios.
Kiek iš jų bus tinkami karo tarnybai, paaiškės per medicininį patikrinimą. Šiemet tinkamais tarnauti kol kas pripažinti 17 jaunuolių, penki – netinkamais, daliai paskirti papildomi tyrimai. Pernai maždaug ketvirtadalis savanorių buvo netinkami karo tarnybai.
Du trečdaliai tarnauti panorusių jaunuolių nurodo vėliau norintys likti profesinėje karo tarnyboje. Kiti teigia ketinantys išbandyti save, išmokti karybos ir pan.
Pirmieji savanoriai jau balandžio pradžioje iškeliaus į Klaipėdoje esantį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną. Panevėžyje tarnybą jaunuoliai pradės spalį.
Prašo tarnybą atidėti
Pasak E. Zelbos, šiemet Panevėžio ir Utenos regione planuojama pašaukti 290 jaunuolių. Pernai jų buvo šiek tiek daugiau. Praėjusiais metais neprireikė privalomai šaukiamųjų – buvo užtektinai savanorių. Jo teigimu, pas mus tokių buvo net keliomis dešimtimis daugiau, nei reikėjo, tad „padengė“ kito regiono trūkumą.
Tačiau kone kasdien sulaukiama ir prašančiųjų atidėti privalomąją karinę tarnybą. Dažniausiai nurodoma priežastis – darbas. Taip pat prašoma atidėti ir dėl nepilnamečių vaikų, motyvuojama, kad šauktinis yra šeimos maitintojas, ir pan.
E. Zelbos tvirtinimu, pernai dėl darbo tarnyba atidėta tik keliems asmenims. Kiek pamena, vienas asmuo buvo įmonės, kurioje dirbo daugiau nei šimtas žmonių, vadovas, jis turėjo tam tikrų įsipareigojimų.
Kitas asmuo užsienyje dirbo aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Iš viso buvo sulaukta apie 60 prašymų atidėti tarnybą, maždaug pusė jų buvo patenkinta.
Numatytos išmokos
2015 metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atėjo 3 010 karių, iš jų 2 133 savanoriai ir 877 – į 2015 m. šaukimo sąrašus patekę ir norą tarnybą pirmumo tvarką atlikti pareiškę karo prievolininkai. 2016 m. devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliks 3 000 karių.
Krašto apsaugos ministerija skelbia, kad nuolatinės privalomosios tarnybos kariams suteikiamos socialinės garantijos. Jie gauna visą valstybės išlaikymą (apgyvendinimą, maitinimą, aprangą, socialinį ir gyvybės draudimus). Kiekvienam šauktiniam kariui per mėnesį mokama 140,60 euro išmoka buitinėms išlaidoms padengti.
Taip pat kiekvienam kas mėnesį kaupiama speciali įmoka, ji bus išmokama asmeniui atlikus tarnybą. Jos dydis priklauso nuo tarnybos vertinimo rezultatų. Tarnybą įvertinus labai gerai už vieną mėnesį skaičiuojamos keturios bazinės socialinės išmokos (152 eurai), gerai įvertintiesiems – trys bazinės socialinės išmokos (114 eurų), patenkinamai – dvi bazinės socialinės išmokos (76 eurai). Savo noru atliekančiam tarnybą kariui kaupiamosios išmokos didėja 25 procentais.
Daiva SAVICKIENĖ
