Iškeldino antstoliai
Antstoliai be gyvenamosios vietos paliko Velžio seniūnijos Preidžių kaimo gyventoją Ireną Funkienę. Tris suaugusius vaikus turinti 51 metų moteris sakė ketinanti apsigyventi pas draugę Liūdynėje. I.Funkienė iš rajono Savivaldybei priklausančio socialinio būsto iškeldinta dėl to, kad daugiau kaip dešimt metų nemokėjo mokesčių ir už nuomą buvo įsiskolinusi per tūkstantį litų.
Apylinkės teismo sprendimas I.Funkienę iškeldinti iš rajono Savivaldybei priklausančio buto buvo priimtas rugpjūčio 28 dieną. Moteris buvo raštu įsipareigojusi išsikraustyti iki spalio 30-osios, tačiau to nepadarė, todėl prireikė seniūnijos darbuotojų ir antstolių įsikišimo. Tačiau pats iškraustymas tebuvo formalumas, nes butas tebuvo užgriozdintas įvairiausiu šlamštu, koks randamas nebent sąvartyne. Veikiausiai ten ir atsidurs bename tapusios moteriškės „turtas“. Niekur nedirbanti ir jokių oficialių pajamų neturinti moteris kaimynų buvo vadinama „sąvartyno karaliene“ ir geresnius drabužius bei patalynę sakė jau pasidėjusi pas gerus žmones.
Į Darbo biržą nesikreipė
Pasak Velžio seniūnijos socialinių darbuotojų, I.Funkienei dviejų kambarių per du aukštus butas su visais patogumais Preidžių kaime buvo išnuomotas 1994 metų lapkričio pradžioje. Nuomininkė už būsto nuomą per mėnesį privalėjo mokėti 11,92 lito. Tačiau šią daug kam juokingą sumą I.Funkienė mokėjo tik iš pradžių, bet nereguliariai, todėl susidarė 1019,52 lito skola. Gyventoja ne kartą buvo įspėta, seniūnija buvo sudariusi skolos grąžinimo grafiką, tačiau viskas veltui. Moteriai ne kartą buvo patarta užsiregistruoti Darbo biržoje, nurodoma, kokius dokumentus reikia pateikti, tačiau raginimams ji liko kurčia. Jai buvo siūlomas mažesnis būstas. Skoloms didėjant buvo kreiptasi į teismą dėl nuomininkės iškeldinimo nesuteikiant jai kitos gyvenamosios vietos.
Rado pas kaimynus
Į Preidžius atvykę antstoliai ir Velžio seniūnijos darbuotojai, kaip ir buvo tikėtasi, I.Funkienės namuose nerado. Antstolių nuomone, kai žmogus žino, kas jo laukia, svetimų neįsileidžia arba stengiasi kuo mažiau būti namuose, nes be prokuroro sankcijos niekas neturi teisės brautis net į nuomojamą būstą. Tačiau Velžių seniūnijos socialinė darbuotoja S.Daukantienė nenuleido rankų. Ji perėjo bene visą kaimą ir pas vienus kaimynus I.Funkienę rado uždarbiaujančią – pjaunančią malkas. Ji be jokių kalbų grįžo į namus, atrakino vargano būsto duris ir leidosi iškraustoma. Pasiteiravus, kodėl to nepadariusi pati, moteris teigė negavusi transporto savo turto išvežti pas Piniavos soduose gyvenančią motiną. Vertingesnius daiktus sakė padėjusi pas žmones spintoje.
Kadaise geras su visais patogumais butas Preidžiuose dabar paverstas landyne, ir seniūnijai arba Savivaldybei reikės nemažai lėšų, kad jis vėl būtų tinkamas gyventi. Jau kurį laiką bute išjungta elektra, nuimti centrinio šildymo radiatoriai, tapetai nusilupę, sienos ir lubos pajuodusios ir apipelijusios. Apgailėtinai atrodo patalpa, kur kadaise buvo vonia ir tualetas. Baldai arba tai, kas iš jų likę, – apverktinos būklės. Pirmame aukšte esančiame kambaryje stovėjo senas neveikiantis televizorius, magnetofonas, ant sienos kabėjo gyvybės nerodantis laikrodis.
Baldai – pro langą
Guminiais avinti, raudonos spalvos neperšlampamas kelnes, vyrišką striukę dėvinti ir ant galvos užsimaukšlinusi juodą megztą kepurę pati I.Funkienė skubėjo nešti savo turtą. Moteris į ryšulius dėjo senus skarmalus, aprūkusius puodus, nešė dėžutes ir kibirėlius nuo dažų ir krovė prie dviaukščio daugiabučio sienos. Ji vylėsi, kad pavyks gauti transportą ir savo mantą išsivežti. Tačiau kaimynai sakė manantys, kad visu tuo šlamštu teks pasirūpinti jiems patiems arba seniūnijai. Dar paprasčiau buvo pasielgta su sulūžusiomis sukrypusiomis lovomis, sofomis, spintelėmis, staliuku. Kad nereikėtų sukiotis siauru koridoriumi ir tokia pat laiptine, jie buvo išmesti pro pirmo ir antro aukšto langus.
Glausis pas draugę
Kalbinama I.Funkienė sakė neturėjusi už ką mokėti nuomos, tačiau kodėl nesikreipė į Darbo biržą, negalėjo pasakyti. Moteris teigė turinti du sūnus ir dukterį. Pasak jos, vienas sūnus gyvena ir dirba Londone, kitas – Norvegijoje, duktė studijuoja aukštojoje mokykloje. Moteris teigė, kad vaikai gyvena pasiturinčiai, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl jie nepadeda motinai. Anot jos, vienas sūnus norėjęs padėti, bet neva neleidusi valdžia.
Pasiteiravus, kur ketina apsigyventi, I.Funkienė sakė, kad veikiausiai glausis Liūdynėje pas draugę Leną. Tačiau nei draugės pavardės, nei adreso moteris prisipažino nežinanti. Seniūnijos darbuotojams anksčiau sakiusi, kad apsigyvens pas motiną prie Piniavos esančioje sodų bendrijoje, iškraustoma teigė, jog ten jos niekas nelaukia, nes motina serga ir yra gydoma Kauno klinikose.
„Liūdnas atvejis, bet moteris pati kalta, – sakė S.Daukantienė. – Buvo ne kartą perspėta, sudarytas skolos grąžinimo grafikas, jį pati buvo pasirašiusi. Tačiau gaila ir nugyvento būsto. Buvo gražios, su visais patogumais patalpos per du aukštus“.
Gintautas SUBAČIUS
S.Kašino nuotr. Sulūžę ir sukiužę baldai iš buto buvo
išmesti pro langus.
