Dingo kaip į vandenį
Ateities gatvės 6-ojo namo kiemas jau visą parą primena sendaikčių turgų. Nesulaukęs, kol pensininkė nuomininkė pati išsikraustys, nuomojamo buto savininkas moters daiktus sukrovė po daugiabučio namo gyventojų langais. Senas televizorius, keli vargani baldai ir ryšuliai naktimis virsta lobiu bomžams. Pati daiktų savininkė dingo kaip į vandenį – kaimynai pastarąjį kartą ją matė prieš dvi dienas kieme graudžiai atsisveikinančią su šuneliu.
Daugiabučio gyventojai jau daugiau nei parą žvalgosi pro langus tikėdamiesi sulaukti paslaptingai dingusios pensininkės kaimynės. Kieme sukrautų jos daiktų mažėja. Naktimis krūva rakandų primena skruzdėlyną: benamiams į gatvę išmestas pensininkės turtas – kone aukso kasyklos.
Net kitos laiptinės kaimynai žurnalistams iš karto parodė butą, iš kurio pirmadienį nuo pat ryto buvo į kiemą kraustomi daiktai. Paspaudus durų skambutį pasigirdo tik įnirtingas šuns lojimas. Varganai atrodančių durų niekas neatidarė.
Namo gyventojai pasakojo, kad butą jau kone penketą metų nuomojo pensininkė Petronėlė Ovsetan, daugelio, jos pačios pageidavimu, vadinama Regina. Pasak artimiausios jos kaimynės, buvusios namo bendrijos pirmininkė Gražinos Grigaliūnienės, moterį buto savininkas jau prieš keletą savaičių perspėjęs, kad ketinantis būstą parduoti, ir raginęs ją išsikelti. „Ji negalvojo, kad taip staigiai iškraustys“, – teigė G.Grigaliūnienė. Pasak jos, savininkas netgi siūlęsis nuomininkei padėti persikraustyti.
„Siūlė gražiuoju išeiti. Klausė, kur tuos daiktus vežti – gal į kaimą, gal pas dukterį? Bet kai kraustyti pradėjo, ta dingo kaip į vandenį. Ji buvo įsitikinusi, kad penkerius metus išgyvenus jai jau tas butas priklauso“, – kalbėjo kaimynė.
Šelpdavo kaimynai
G.Grigaliūnienės teigimu, dingusi P.Ovsetan nėra vieniša – Panevėžyje turinti gyventi ir jos duktė. Jai ir buvo išnuomotas butas, tačiau įleidusi į jį gyventi senyvą mamą dukra Ateities gatvėje nebesirodydavo.
„Butas labai apleistas, sendaikčiais užverstas, nuo kaimynės laikomų šunų ir kačių net laiptinė dvokdavo. Labai dėkinga, kad jį parduoda – nebereikės laiptinės vėdinti“, – apie P.Ovsetan gyvenimą pasakojo G.Grigaliūnienė.
Anot jos, kaimynė skurdo – kone kas mėnesį užsukdavo pasiskolinti 10 ar 20 litų, tačiau gavusi pensiją visada grąžindavo. G.Grigaliūnienę greta gyvenančią pensininkę šelpdavo netgi maistu. Ne kartą moterį namo gyventojai yra matę besirausiančią po konteinerius.
„Aš jai ir valgyti duodavau, sušelpdavau. Gaila man tokių žmonių. Bet kur dukters širdis, kad sena motina nesirūpina? Niekada nemačiau, kad būtų aplankiusi“, – gailėjo senos kaimynės G.Grigaliūnienė.
Pasak jos, ir pirmadienį P.Ovsetan jai dejavusi nežinanti, ką daryti, kur dėtis. Kaimynė vargo prispaustajai patarusi keltis pas dukterį, dar du litus davusi iki jos nuvažiuoti. Nuo to karto P.Ovsetan namo gyventojai nebematė.
Plačiau skaitykite kovo 28 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Ateities gatvės 6-ojo namo kiemas jau
antra para užverstas sendaikčiais, o jų savininkė dingo kaip į vandenį.
