A.Merkel ir N.Sarkozy tikisi greitų sprendimų, britai ateina su reikalavimų ryšuliu.
Briuselyje ketvirtadienio vakarą susitinka Europos Sąjungos šalių vadovai, turintys apsispręsti dėl sąjungos sutarties pakeitimų plano, kurio šerdyje – nustatyti biudžeto deficito lubas. Manoma, kad susitikimas, kurio rezultatų laukdamos apmirė finansų rinkos, tęsis iki penktadienio ryto. Nors Vokietija ir Prancūzija siekia ne tik kuo greičiau užgesinti euro zonos gaisrą, bet ir panaikinti jo priežastis, kai kurios valstybės į Briuselį išskubėjo be kibirų.
„Mes tikime, kad turime stiprinti ekonominės ir pinigų sąjungos architektūrą siekdami daugiau nei būtinų priemonių, reikalingų nedelsiant numalšinti krizę“, – rašo Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy susitikimo išvakarėse išplatintame bendrame pareiškime, kurį cituoja EUobserver.com.
N. Sarkozy ketvirtadienį kalbėdamas Europos centro dešiniųjų partijų sąskrydyje Marselyje teigė, kad „Europos dezintegracijos grėsmė niekada nebuvo tokia didelė“, kaip šiuo metu.
„Diagnozė ta, kad mums liko kelios savaitės apsispręsti, kadangi laikas yra mūsų priešas. Jei mes dėl to nesutartume, bijau, kad negalėsime sutarti dėl nieko. Štai tokia analizė“, – N. Sarkozy cituoja BBC naujienų portalas.
N. Sarkozy: „Diagnozė ta, kad mums liko kelios savaitės apsispręsti, kadangi laikas yra mūsų priešas. Jei mes dėl to nesutartume, bijau, kad negalėsime sutarti dėl nieko. Štai tokia analizė“.
Tuo metu A. Merkel tame pačiame renginyje teigė, kad nacionalinis ego šiuo metu turi būti patrauktas į šoną, o Marselyje viešėjęs Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso paragino „daryti viską“, kad euras būtų išsaugotas.
Šią savaitę JAV kredito reitingo agentūra „Standard & Poor’s“ ES politikus prirėmė dar stipriau, įspėjusi, kad sumažins visų euro zonos valstybių reitingus, jei susitikimas nepadės išspręsti euro zonos problemų. Tuo metu Europos centrinis bankas šiandien sumažino palūkanų normą 0,25 procentinio punkto ir grąžino ją į rekordiškai mažą 1 proc. lygį, pirmąkart pasiektą 2009 metais.
Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai tikisi, kad 27 ES šalių vadovai dėl pakeitimų sutars šio susitikimo Briuselyje metu, o jie bus patvirtinti jau 2012 metų metų kovą. Tačiau kol kas neaiškios nei pakeitimų detalės, nei tai, ar pakeitimai būtų įtvirtinti nauja ES sutartimi, ar esamos korekcijomis. Be to, jei visos šalys dėl pakeitimų nesutartų, didžiosios iniciatorės teigia, kad tai galėtų padaryti 17 euro zonos narių atskirai.
Deficito lubos ir sankcijos
Pasiūlymų esmė yra nustatyti taisyklių rinkinį, kuris priverstų šalis laikytis 3 proc. BVP deficito limito. Ribos peržengimas reikštų atskiro sprendimo nereikalaujančių nuobaudų taikymą. Taip pat siekiama, kad deficito lubas valstybės įtrauktų į nacionalinius teisės aktus.
A. Merkel ir N. Sarkozy taip pat norėtų, kad krizės laikotarpiu ES viršūnių susitikimai vyktų kas mėnesį, o vėliau – bent dukart per metus.
Norima pasiekti, kad ateityje privatus sektorius nebebūtų įtraukiamas į galimą valstybių skolų nurašymą, kaip tai atsitiko Graikijos atveju.
Duetas taip pat norėtų, kad Europos stabilumo mechanizmas (ESM) – finansinės paramos fondas, turintis pakeisti dabar veikiantį Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) – pradėtų veikti 2012 metais, t.y. anksčiau nei planuotais 2013-aisiais.
Be to, jie siekia, kad ESM valdymui nebūtų privalomi vienbalsiai sprendimai ir pakaktų 85 proc. daugumos. Tačiau šio pasiūlymo kritikai teigia, kad de facto veto teisė išliktų, tačiau ja galėtų pasinaudoti tik bet kuri didžioji valstybė.
Kortas jau maišo britai ir suomiai
A. Merkel ir N. Sarkozy teigia, kad šiuos „žingsnius reikia atlikti dabar, be tolimesnio delsimo“, tačiau kai kurių valstybių interesai gali kliudyti sklandžiam procesui.
A. Merkel ir N. Sarkozy teigia, kad šiuos „žingsnius reikia atlikti dabar, be tolimesnio delsimo“, tačiau kai kurių valstybių interesai gali kliudyti sklandžiam procesui.
Pasiūlymui panaikinti reikalavimą dėl vienbalsiškumo jau dabar priešinasi Suomija. Jos finansų ministrė Jutta Urpilainen trečiadienį nacionalinėje televizijoje pareiškė, kad tai būtų „labai neraminantis sprendimas, kuriam Suomija negali pritarti“. Ketvirtadienį suomių parlamento komitetas turi nuspręsti, ar veto teisės praradimas nesikerta su šalies konstitucija, kadangi sprendimai dėl ESM pinigų panaudojimo būtų susiję ir su šalies mokesčių mokėtojų lėšų likimu.
Didysis ES duetas siekdamas 85 proc. daugumos kriterijaus nori išvengti situacijos kaip šiemet, kai laikinas Slovakijos veto uždelsė sprendimą dėl EFSF panaudojimo.
Tuo metu kai kurie britų valdančiosios konservatorių partijos nariai teigia, kad naujoji sutartis negali būti priimta be referendumo Jungtinėje Karalystėje. Šiemet britų parlamento priimtame Europos Sąjungos akte teigiama, kad referendumas yra būtinas, kai sprendimas susijęs su reikšmingu galių perdavimu ES institucijoms. Tačiau premjeras Davidas Cameronas teigia, kad jokio perdavimo nebus ir tautiečius nuteikinėja referendumo nelaukti.
Tuo pačiu metu jis į Briuselį išvyko su mandatu apginti „britų interesus“, įskaitant galių kai kuriose reguliavimo srityse susigrąžinimą. Nors Jungtinė Karalystė euro zonai nepriklauso, šalis priešinsis atskiram 17 šalių susitarimui, kuris pateikiamas kaip alternatyva nesutarus visoms 27 valstybėms.
Be pagrindinio fiskalinės drausmės siūlymo, Prancūzija ir Vokietija numato euro zonos narėms įsivesti bendrus pelno ir finansinių perlaidų mokesčius, vienodinti darbo rinkos reguliavimą. D. Cameronas turės išsiderėti nuolaidų Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų sektoriui (Londonas yra didžiausias finansų centras Europoje), taip pat dėl darbo laiko reguliavimo.
Atskiram susitarimui nepritaria ir kitos nuosavą valiutą turinčios šalys, kaip Švedija, kurios premjeras Frederikas Reinfeldtas, cituojamas „Reuters“ naujienų agentūros, teigė: „Mes gerbiame tai, kad euro zona nori savo susitikimų ir prisiimti dalį atsakomybės pati <…> tačiau norime likti prie 27-ių koncepcijos, kadangi visi esame ES nariai ir norime turėti įtakos. Norime išlaikyti Europos projektą vieningą“.
L. Donskis: geriau tokios įtampos nei suirutė
„Kad ir kokios tos būtų šios problemos, jos vis dėlto nėra tokios dramatiškos, jeigu mes lyginsime jas su tikra suirute, su tikrais valstybių bankrotais, – IQ teigė europarlamentaras Leonidas Donskis. – Kadangi tai yra demokratinių valstybių klubas, visąlaik galima reikšti nepasitenkinimą, galima protestuoti. Matyt, kitokia ta europinė agora kurį laiką ir nebus – čia bus daug triukšmo, daug nepasitenkinimo. Tegul būna tokios problemos, kad tik nebūtų blogiau. Blogiau būtų suirutė, visiškas vakuumas ir absoliutus bendros politinės valios paralyžius“.
Pasak europarlamentaro, derybų dėl naujos sutarties procese greičiausiai atsiras daugybė netobulumų, taip pat kentės silpnesniųjų valstybių interesai, kadangi „vokiečiai ir prancūzai be jokių sentimentų mėgina spręsti ES likimą per daug nesigilindami į detales“.
