Žmogaus organizmą reguliuoja daugybė įvairaus dydžio ir formos hormonų. Jei sutrinka kurio nors veikla, reikalingas gydymas. Hormonų terapiją vieni vadina panacėja, kiti abejoja jos nauda, treti tikina, kad toks įsikišimas žalingas. Galbūt taip yra todėl, kad taikant šį metodą staigaus pagerėjimo nepajuntama, rezultato reikia laukti keletą mėnesių. Be to, hormonų terapija kai kuriems iš tiesų yra kenksminga.
Valdo hormonai
Endokrininė sistema kartu su nervų sistema užtikrina darnią organizmo veiklą, kontroliuoja, kad viskas funkcionuotų sklandžiai.
Endokrininei sistemai priklauso daugybė liaukų – antinksčiai, skyd-
liaukė, kiaušidės, sėklidės ir kt. Jos yra kontroliuojamos hipofizės liaukos ir hipotalamo (pogumburio) smegenyse. Smegenims davus komandą, kiekviena liauka į kraujotaką išskiria chemines medžiagas – hormonus.
Jie su krauju cirkuliuoja tol, kol suranda savo „paskyrimo“ vietą – ant įvairių organų esantį specialiai jiems pritaikytos formos receptorių. Hormonai patenka į receptorių ir priverčia jį veikti. Receptorius turi visi organai, taip pat ir smegenys. Jų veiklą valdo atsiųsti hormonai. Jie tai suaktyvina organo veiklą, tai pristabdo.
Dėl infekcijos, uždegiminių procesų, emocinio sukrėtimo endokrininės sistemos veikla gali sutrikti. Tada kai kurios grupės hormonų gaminama mažiau arba per daug. Be to, organų receptoriai hormonų gali nebepriimti ar priimti daug mažiau, nei reikia normaliam organizmo darbui. Esant tokiam sutrikimui, reikia gydytojo pagalbos.
Kenčia trečdalis moterų
Prie gerklės esanti skydliaukė – bene daugiausia rūpesčių endokrinologams keliantis organas. Specialistai tvirtina, kad maždaug trečdalis Europos ir JAV moterų kenčia dėl jos veiklos sutrikimų. Skydinė liauka gamina tiroksiną. Jis reguliuoja medžiagų apykaitos greitį.
Tiroksinas veikia kartu su kitu hormonu, kuris gaminasi smegenyse ir stimuliuoja skydliaukę. Jei vieno hormono padaugėja, tai būna signalas gaminti mažiau kito, o jei sumažėja – išskirti daugiau. Tačiau skydliaukė gali neteisingai reaguoti į šiuos signalus.
Gaminantis per daug tiroksino, ima mažėti kūno svoris, padidėja apetitas, atsiranda nepakantumas šilumai, dirglumas, žmogus pradeda viduriuoti, gausiai prakaituoti. Pakinta ir išvaizda, pavyzdžiui, akys.
Jei skydliaukės veikla susilpnėja, atsiranda hipotireozės požymiai – didėja kūno svoris, blogėja apetitas, atsiranda vidurių užkietėjimas, nepakantumas šalčiui, energijos stoka, gali kilti depresija.
Be to, išsausėja oda ir plaukai, jie pasidaro šiurkštūs. Skydliaukės sveikatą parodo kraujo tyrimas.
Rizikinga situacija
Antinksčiuose, liaukutėse, esančiose virš inkstų, gaminamas adrenalinas ir noradrenalinas. Čia yra didžiausia šių hormonų koncentracija. Mažesnių jų kiekių yra beveik visuose organuose – centrinėje nervų sistemoje, blužnyje ir kt.
Antinksčio žievė gamina ir kitus hormonus, reikalingus skysčių ir druskos pusiausvyrai organizme palaikyti, tokius kaip kortizonas ir aldosteronas.
Adrenalinas – streso hormonas. Jis išsiskiria organizmui patyrus bet kokį stresą. Tada organizmui iškyla būtinybė atrasti naujų jėgų – turi padidėti raumenų tonusas, sparčiau plakti širdis ir paduoti daugiau kraujo į organus, plaučiai turi teikti daugiau deguonies į organizmą, kepenys – išskirti daugiau gliukozės, reikalingos raumenų mitybai. Be to, intensyviai pradeda veikti prakaito liaukos, išsiplečia vyzdžiai.
Atsiradus kokiam nors pavojui, antinksčiai daugiau gamina adrenalino. Tačiau per didelis jo kiekis gali būti pavojingas. Nuolatinis stresas nualina organizmą, antinksčius ir turi neigiamų pasekmių visų organų normaliam funkcionavimui.
Sergant kai kuriomis ligomis antinksčiai nuolatos išskiria didelius kiekius adrenalino ir noradrenalino. Tokia situacija rizikinga – be priežasties „šokinėja“ kraujo spaudimas, gali plyšti kraujagyslės, ištikti insultas.
Pirmiausia – tinkamas
maistas
Kaip gydyti endokrininės sistemos ligas, rekomenduoja šios srities specialistas, kai aiškūs visų tyrimų rezultatai. Dažnai paskiriami hormoniniai vaistai. Juos tenka vartoti gana ilgai – kartais net visą gyvenimą. Tik taip galima normalizuoti organų darbą.
Tačiau kartais endokrininę sistemą nuodija dantų plombų gyvsidabris, tad jas reikia pakeisti kitomis. Be to, iš organizmo būtina pašalinti visą gyvsidabrį. Tam atlikti yra įvairių būdų.
Kai liga nėra toli pažengusi, kai kurie specialistai pataria neskubėti vartoti hormoninių vaistų, bet pirmiausia atsisakyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, mankštintis.
Ant stalo turi būti kuo daugiau daržovių ir vaisių, įvairiausių kruopų patiekalų. Jei turima antsvorio, reikia jo atsikratyti. Nevalgyti riebios mėsos. Galima ir visai mėsos atsisakyti – organizmas užtektinai baltymų gaus iš žuvies ir ankštinių daržovių, riešutų. Baltymai naudingi dar ir tuo, kad sužadina sotumo jausmą teikiančius hormonus.
Kavą, juodąją arbatą patartina dažniau
keisti žolelių arbata. Ant vakarienės stalo turi būti daržovių, nesvarbu –
šviežių, virtų ar troškintų.
Pasitarus su gydytoju, galima vartoti maisto papildus, sukurtus vaistažolių pagrindu. Jie patys nėra hormonai, tačiau hormonų prototipai.
Priešininkų daugėja
Pakeičiamoji hormonų terapija klimakterinio amžiaus moterims – populiariausia, bet sukelianti daugiausia ginčų. Ji skirta dėl estrogenų trūkumo atsirandantiems simptomams palengvinti. Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje tas „jaunystės pailginimo“ metodas labai dažnai buvo taikomas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje moterims nuo 45 metų.
Tačiau nuo devintojo dešimtmečio iki šių dienų to metodo priešininkų daugėja. Svarbiausias argumentas – estrogenai, gaunami su preparatu, sukelia krūties ir kiaušidžių vėžį, padidėja trombozės tikimybė.
Mokslininkų tyrimai prieštaringi. Vienais nustatyta, kad organizmui papildomai gaunant estrogenų sumažėja rizika susirgti osteoporoze, nes tie hormonai saugo, kad kalcis nepasišalintų iš kaulų.
Be to, pastebėtas pakeičiamosios hormonų terapijos poveikis širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai – teigiamai veikiamas kraujo lipidų santykis, mažinama aterogeninių plokštelių susidarymo galimybė. Tačiau prieš keletą metų JAV atlikti tyrimai parodė, kad, taikant pakeičiamąją hormonų terapiją, rizika susirgti didesnė nei nauda.
Būtina tikrintis
sveikatą
Prieš nuspręsdama, pasirinkti pakeičiamąją hormonų terapiją ar jos atsisakyti, moteris turi įvertinti naudos ir rizikos santykį. Pirmiausia būtina sau nuoširdžiai prisipažinti, kam ta terapija reikalinga. Jei moteris nori „pailginti jaunystę“, galbūt geriau to siekti kitais būdais – tinkamu dienos režimu, mankšta, dietomis, kosmetinėmis procedūromis.
Tačiau, jei juntami sunkūs vadinamieji klimakterinio amžiaus sindromai – itin dažnai pila karštis, gausiai prakaituojama, atsiranda emocinis nestabilumas, tada pagelbėti gali pakeičiamoji hormonų terapija. Bet ir tokiu atveju pirmiausia rekomenduotina išbandyti mankštą, pakeisti savo dienos režimo ir mitybos įpročius.
Daugelis onkologų tvirtina, kad pakeičiamoji hormonų terapija nesukelia vėžio, bet pagreitina vėžinių ląstelių vystymąsi, jei organizmas linkęs sirgti šia liga. Tad prieš pradedant taikyti tą metodą reikia nuodugniai pasitikrinti sveikatą. Jei gydytojas pataria vartoti hormoninius vaistus, sveikatą būtina tikrintis kas pusmetį.
Rizika susirgti krūties vėžiu padidėja vartojant pakeičiamąją hormonų terapiją penkerius ir daugiau metų. Tad paprastai šis metodas taikomas nuo trejų iki penkerių metų.
PARENGĖ L.ŽUKAITĖ
Nuotr. Prieš nuspręsdama, pasirinkti pakeičiamąją
hormonų terapiją ar jos atsisakyti, moteris turi įvertinti naudos ir rizikos
santykį. Jei norima „pailginti jaunystę“, galbūt geriau to siekti kitais būdais
– tinkamu dienos režimu, mankšta, dietomis.
