V.Putinui reikalinga aukšta naftos kaina, bet Rusija nesiryžtų bet kam, kad ji pakiltų.
Vladimiras Putinas išlaiko dviejų trečdalių rinkėjų palaikymą ir jam prognozuojama pergalė jau pirmajame prezidento rinkimų ture. Tačiau po inauguracijos jo lauktų iššūkiai – sustabdyti palaipsniui menkstantį pasitikėjimą ir prasimanyti pinigų pažadams tesėti. O šioje vietoje V. Putino galimybės ribotos.
Nepriklausomos apklausų bendrovės „Levada Center“ vadovas Levas Gudkovas agentūrai „Associated Press“ teigia, kad V. Putinas pirmajame ture gali surinkti 66 proc. balsų. Pergalei pakanka daugiau nei 50 proc.
2000 m. ir 2004 m. rinkimuose V. Putinas laimėtoju buvo paskelbtas pirmajame raunde. Per artėjančius rinkimus, kad išlaikytų tautos vado etiketę, jam taip pat reikalinga greita pergalė ir gausus rinkėjų dalyvavimas. „Levada Center“ atstovo Aleksejaus Graždankino teigimu, antrasis raundas yra „praktiškai neįmanomas“, nes iki kovo 4 d. situacijos pokyčiai mažai tikėtini.
Bendrovė apklausė 1,6 tūkst. Rusijos gyventojų, o tyrimo paklaida – 3,7 proc. Dar dvi apklausų bendrovės taip pat rodo greitą V. Putino pergalę, rašo AP.
Tačiau, „Levada“ teigimu, V. Putino populiarumas palaipsniui smunka ir ši tendencija neturėtų sustoti. 2008 metais jo reitingas pasiekė 85 proc. piką, o praėjusį mėnesį – jau tik 65 proc. Rinkėjai mažiau pasitiki politiko asmenybe ir sugebėjimu pildyti pažadus. O pastarųjų jis rinkimų kampanijoje išdalino pakankamai, kad neįvykdytų ir nuviltų visuomenę.
„Financial Times“ penktadienį pasirodžiusiame straipsnyje aprašomos V. Putino galimybės pildyti įsipareigojimus, priklausomai nuo naftos kainos. Naujienų agentūros ELTA apžvelgiamame straipsnyje teigiama, kad pajamos už naftą sudaro ketvirtadalį Rusijos BVP ir kiek mažiau nei pusę federalinio biudžeto.
Rusijos Strateginių tyrimų centro vadovo Michailo Dmitrijevo teigimu, „jeigu kaina būtų mažesnė nei 80 JAV dolerių už barelį, ši sistema gautų tokį smūgį, po kurio neišgyventų“, o dabartinis opozicijos lyderis Vladimiras Milovas teigia, kad V. Putinas laisvai manevruoti galėtų, jei naftos kaina siektų 150 ar 200 JAV dolerių. „Esama kaina nepakankama“, – teigė M. Dmitrijevas, ėjęs ekonomikos viceministro pareigas pirmosios V. Putino prezidentavimo kadencijos metais.
Tačiau Rusija nėra pasiryžusi viskam, kad išlaikytų kainas padebesiuose, teigia politologas, IQ politikos redaktorius Tomas Janeliūnas. Prastėjantys Vakarų ir Irano santykiai jau kilstelėjo naftos kainą, tačiau, pasak jo, Rusija nėra linkusi leisti, pavyzdžiui, leisti Vakarų karinius veiksmus regione.
T. Janeliūnas teigia, kad Irano destabilizacija galėtų lemti „nekontroliuojamus procesus“ kitose regiono valstybėse, pavyzdžiui, Azerbaidžane ar Turkmėnijoje, geografiškai įsispraudusiose tarp Rusijos ir Irano.
Vienas aukštas Kremliaus pareigūnas „Financial Times“ pasakojo, kad V. Putinui atėjus į valdžią „Brent“ naftos kaina siekė 19,8 dolerio už barelį, o pagal optimistinį scenarijų buvo planuojama, kad kaina ilgainiui pasieks 25 dolerius. Taigi lūkesčiai buvo viršyti keleriopai.
2008 m. krizę Kremlius atlaikė į ekonomiką įliedamas 200 mlrd. dolerių iš atsargų, kurias sukaupė parduodamas naftą, be to, pasak M. Dmitrijevo, tuomet valdžia turėjo ir didžiules visuomenės pasitikėjimo atsargas.
„Tačiau dabar jos jau beveik išnaudotos. Be šio pasitikėjimo apie veiksmingą antikrizinę politiką negali būti nė kalbos. Valdžia tikriausiai susidurs su dar didesniais protestais“, – teigė jis.
