Daugelis žmonių vienu ar kitu savo gyvenimo periodu
kenčia dėl hemorojaus. Jie jaučia skausmą, perštėjimą išeinamosios angos
srityje, ten gali atsirasti mazgų, pradėti kraujuoti.
Hemorojus – viena dažniausių žmonių ligų. Nėra žinomas tikslus šios ligos dažnumas, tačiau manoma, kad daugiau kaip 50 proc. žmonių, vyresnių kaip 50 metų, turi daugiau ar mažiau padidėjusius hemorojinius mazgus. Tiesiosios žarnos gale, po gleivine ir aplink išeinamąją angą yra veniniai rezginiai. Šie rezginiai padeda geriau užsidaryti išeinamajai angai, tačiau dėl įvairių priežasčių, dėl kurių padidėja spaudimas pilve, šie mazgai padidėja, hipertrofuoja ir gali sukelti kraujavimą, skausmą ar kitokius nemalonius jutimus išeinamosios angos srityje. Padidėję, prasiplėtę šie rezginiai vadinami hemorojumi, arba hemorojiniais mazgais. Esant užkietėjusiems viduriams, įplyšta ties mazgu esanti gleivinė ir gali pasirodyti kraujo. Jo gali pasirodyti daug, gali tik lašelis. Retais atvejais, kai labai daug nukraujuojama, gresia mažakraujystė.
Kraujavimas iš tiesiosios žarnos – visada grėsmingas skundas. Nors dažniausia kraujavimo priežastis – padidėję vidiniai hemorojiniai mazgai, pasirodžius netgi nedideliam kraujo kiekiui būtina ištirti storąją žarną, nes kraujuoti gali ir dėl gerokai grėsmingesnių priežasčių, pirmiausia, storosios žarnos vėžio, todėl visiems žmonėms, ypač vyresniems nei 50 metų, turintiems tokio pobūdžio skundų, reikėtų išsitirti visą storąją žarną. Atsitinka, kad, atsiradus kraujavimui iš tiesiosios žarnos, diagnozuojamas hemorojus, netgi išoperuojamas, o po kelių savaičių ar mėnesių vėl kraujuojama. Detaliau ištyrus randamas storosios žarnos vėžys. Tačiau pats hemorojus nėra vėžinė liga.
Yra skiriami vidiniai ir išoriniai hemorojiniai mazgai, vidinius hemorojinius mazgus dengia gleivinė, išorinius – oda. Kraujuoja dažniausiai vidiniai hemorojiniai mazgai.
Gydant hemorojų svarbu, kad neužkietėtų viduriai, kraujavimą ar skausmus gali išprovokuoti labai aštrus maistas, stiprūs alkoholiniai gėrimai. Svarbu laikytis higienos įpročių – visada nusiprausti po tualeto. Tačiau šios priemonės ne visada padeda ir tada gydymui taikytini pirmiausia mažai invazyvūs ambulatoriniai, darbingumo nesutrikdantys gydymo būdai.
Daugeliu atvejų hemorojus gali būti gydomas ambulatoriškai, nevartojant anestetikų, nes gleivinėje, dengiančioje vidinius hemorojinius mazgus, nėra juntamųjų nervų skaidulų. Prieš gydant hemorojų vienintelis reikalingas paruošimas – padaryti klizmą.
Yra sukurta daug mažai invazyvių hemorojaus gydymo būdų: guminių žiedų ligatūrų metodas, skleroterapija, infraraudonoji koaguliacija ir kiti. Chirurginės operacijos dažniausiai atliekamos stacionaro sąlygomis didžiausiems, ketvirtojo laipsnio, vidiniams hemorojiniams mazgams gydyti. Kitų gydymo būdų naudojimo dažnumą lemia turima įranga ir gydytojo patirtis. Dažniausiai iš šių gydymo būdų taikomas guminių žiedų ligatūrų metodas.
Šio metodo esmė ta, kad, naudojant specialų vakuuminį instrumentą, dalis hemorojinio mazgo į jį įtraukiama ir užveržiama guminiu žiedu. Uždėjus žiedą, mazgas per 4-6 dienas apmiršta ir pats pasišalina. Paprastai uždėjus 3-4 žiedus hemorojiniai mazgai gerokai sumažėja, o jų sukelti skundai išnyksta. Šio metodo efektyvumas artimas chirurginės operacijos rezultatams. Tik operuojant ligonį įprastiniu būdu, tenka gultis į ligoninę. Ligonis jaučia skausmą, apie dvi savaites būna nedarbingas. Ši vieta labai jautri, žaizdos gyja ilgai. Guminių žiedų ligatūros dedamos ambulatoriškai. Darant šią procedūrą nereikalinga nejautra, procedūra trunka kelias minutes. Reikia 1-2 procedūrų, jos atliekamos vienos dviejų savaičių intervalu. Įdiegus šį metodą, daugelis pacientų išvengia chirurginės operacijos.
N.Samalavičius, gydytojas
