Hantavirusas: ar perduodamas nuo žmogaus žmogui, kuo pavojingas ir kaip apsisaugoti

Trys mirtys kruiziniame laive atvirame vandenyne, maždaug pusantro šimto keleivių ir įgulos narių izoliavimas bei medicininė evakuacija keliose šalyse.

Hantavirusas, dažnai vadinamas pelių karštlige, apie kurį dauguma žmonių iki šiol beveik nebuvo girdėję, per kelias dienas tapo viena svarbiausių pasaulio medicinos naujienų.

Šiuo atveju kalbama apie Andų virusą – hantavirusų grupės atmainą, kuri, skirtingai nei dauguma kitų hantavirusų, retais atvejais gali būti perduodama ir nuo žmogaus žmogui.

Vis dėlto specialistai pabrėžia: toks perdavimas paprastai įvyksta tik esant labai artimam ir ilgalaikiam kontaktui.

Kas tai per infekcija, kuo ji pavojinga ir ar reikia bijoti naujos pandemijos?

Hantavirusas: ką suaugusiam žmogui svarbu žinoti apie pavojingą virusą

Hantavirusai – tai virusų grupė, kuri natūraliai cirkuliuoja tarp graužikų.

Žmogus dažniausiai užsikrečia ne nuo kito žmogaus, o įkvėpęs dulkių, kuriose yra užkrėstų graužikų šlapimo, išmatų ar seilių dalelių.

Retesniais atvejais infekcija gali patekti per užterštus paviršius ar graužikų įkandimus.

Dauguma hantavirusų nuo žmogaus žmogui neplinta.

Išimtis – Andų virusas, paplitęs Pietų Amerikoje.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nurodo, kad Andų virusas yra vienintelis žinomas hantavirusas, galintis plisti tarp žmonių, tačiau toks perdavimas paprastai apsiriboja artimais kontaktais su sergančiu asmeniu.

Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive MV „Hondius“

2026 m. balandį hantaviruso protrūkis buvo nustatytas kruiziniame laive MV „Hondius“, plaukiojusiame Atlanto vandenyne ir vėliau buvusiame prie Žaliojo Kyšulio krantų. PSO duomenimis, gegužės 8 d. buvo registruoti 8 atvejai, įskaitant 3 mirtis.

Šeši atvejai buvo laboratoriškai patvirtinti kaip hantavirusinė infekcija, ir visi jie identifikuoti kaip Andų virusas.

Kruizas prasidėjo balandžio 1 d. Ušuajoje, pietų Argentinoje. Maršrutas apėmė Antarktidą ir atokias Pietų Atlanto salas.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad rankų higiena tokioje kelionėje nėra svarbiausia problema, tačiau būtent bazinės higienos taisyklės keliaujant dažnai padeda sumažinti zoonozinių infekcijų riziką.

Pirmasis susirgo suaugęs vyras, kuris į laivą įlipo balandžio 1 d., prieš tai daugiau kaip tris mėnesius keliavęs po Argentiną, Čilę ir Urugvajų.

Balandžio 6 d. jam pasireiškė karščiavimas, galvos skausmas ir viduriavimas, o balandžio 11 d. jo būklė staiga pablogėjo ir jis mirė laive. Kadangi mikrobiologiniai tyrimai jam nebuvo atlikti, PSO šį atvejį priskyrė tikėtinam, o ne laboratoriškai patvirtintam atvejui.

Jo žmona, artimas pirmojo paciento kontaktas, balandžio 24 d. išlipo Šv. Elenos saloje jau turėdama virškinamojo trakto simptomų.

Skrydžio į Johanesburgą metu jos būklė pablogėjo, o balandžio 26 d. ji mirė ligoninės priimamajame.

PGR tyrimu jai buvo patvirtinta hantavirusinė infekcija.

Vėliau patvirtinta, kad šio protrūkio sukėlėjas – Andų virusas.

Būtent ši hantaviruso atmaina yra žinoma dėl galimo, nors ir reto, perdavimo nuo žmogaus žmogui. PSO nurodo, kad turimi duomenys rodo vėlesnį perdavimą tarp žmonių laive, tačiau epidemiologiniai ir genetiniai tyrimai dar tęsiami.

Kas yra hantavirusas ir kodėl jis pavojingas

Hantavirusai yra zoonoziniai virusai, t. y. tokie, kurie žmogui perduodami iš gyvūnų. Natūralūs jų šeimininkai dažniausiai yra graužikai.

Patys graužikai dažnai neserga arba ligos požymių nerodo, tačiau virusą gali platinti su šlapimu, išmatomis ar seilėmis.

Žmonėms hantavirusai gali sukelti sunkias ligas.

Klinikinis vaizdas priklauso nuo viruso tipo ir regiono.

Amerikoje hantavirusai dažniausiai siejami su hantavirusiniu kardiopulmoniniu sindromu, dar vadinamu hantavirusiniu plaučių sindromu.

Jis greitai pažeidžia plaučius ir širdies bei kraujagyslių sistemą.

Europoje ir Azijoje hantavirusai dažniau sukelia hemoraginę karštligę su inkstų sindromu – ligą, kuri pažeidžia inkstus ir kraujagysles.

Paprasčiau tariant, hantavirusas pažeidžia smulkiųjų kraujagyslių sieneles ir didina jų pralaidumą. Plaučių formos atveju skystis gali kauptis plaučiuose, trukdydamas kvėpuoti. Inkstų formos atveju pažeidžiami inkstai, sunkiais atvejais jie gali nustoti veikti.

Pasauliniu mastu hantavirusinės infekcijos laikomos palyginti retomis, tačiau jų mirtingumas gali būti didelis.

PSO nurodo, kad Azijoje ir Europoje mirštamumas gali svyruoti nuo mažiau nei 1 proc. iki 15 proc., o Amerikoje – siekti iki 50 proc.

Kaip hantavirusas perduodamas nuo graužikų

Pagrindinis žmogaus užsikrėtimo kelias – kontaktas su infekuotų graužikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis.

Ypač pavojinga įkvėpti dulkių, kuriose yra šių išskyrų dalelių. Tai gali nutikti valant sandėliukus, sodybas, garažus, tvartus, apleistas patalpas ar kitas vietas, kuriose galėjo būti pelių ar kitų graužikų.

Rečiau užsikrečiama per graužikų įkandimus. Taip pat teoriškai įmanomas užsikrėtimas palietus užterštą paviršių ir paskui neplautomis rankomis palietus burną, nosį ar akis.

Didesnę riziką patiria žmonės, kurie dirba žemės ūkyje, miškininkystėje, valo senas ar blogai vėdinamas patalpas, nakvoja gamtoje arba lankosi vietose, kuriose gausu graužikų.

Andų viruso gamtinis rezervuaras Pietų Amerikoje dažniausiai siejamas su ilgauodege nykštukine ryžių žiurke – Oligoryzomys longicaudatus.

Šis graužikas paplitęs kai kuriose Argentinos ir Čilės kaimo vietovėse.

Užsikrėsti galima net tiesiogiai nepamačius graužiko.

Pakanka įkvėpti dulkių su jų išskyrų dalelėmis, pavyzdžiui, valant seną pastatą, sandėlį ar lankantis vietoje, kurioje anksčiau buvo pelių.

Būtent tokia galimybė nagrinėjama ir MV „Hondius“ protrūkio tyrime. PSO duomenimis, darbinė hipotezė yra tokia: pirmasis atvejis galėjo užsikrėsti dar prieš įlipdamas į laivą, per aplinkos poveikį Argentinoje arba Čilėje.

Tyrimas dėl tikslaus užsikrėtimo šaltinio tęsiamas.

Ar „pelių karštligė“ perduodama nuo žmogaus žmogui

Būtent šis klausimas MV „Hondius“ protrūkio metu sukėlė daugiausia nerimo.

Dauguma hantavirusų nuo žmogaus žmogui neperduodami.

Tačiau Andų virusas yra išimtis.

PSO nurodo, kad Andų virusas yra vienintelė hantaviruso rūšis, kuri gali ribotai plisti tarp žmonių. Toks perdavimas siejamas su artimu ir ilgalaikiu kontaktu.

CDC taip pat pabrėžia, kad perdavimas nuo žmogaus žmogui paprastai apsiriboja artimais kontaktais su sergančiu asmeniu – pavyzdžiui, tiesioginiu fiziniu kontaktu, ilgu buvimu uždaroje erdvėje ar sąlyčiu su sergančiojo kūno skysčiais.

Todėl teiginys „hantavirusas perduodamas nuo žmogaus žmogui“ turi būti suprantamas tiksliai: tai nėra taisyklė visiems hantavirusams.

Tai taikoma Andų virusui, ir net šiuo atveju perdavimas laikomas retu.

Regioninis PSO Europos direktorius Hansas Kluge yra pabrėžęs, kad šis protrūkis patvirtina Andų viruso gebėjimą plisti tarp žmonių, tačiau tam reikia labai artimo ir ilgalaikio kontakto.

PSO vertinimu, rizika plačiajai visuomenei išlieka maža.

Didžiausias žinomas ankstesnis protrūkis, kai Andų virusas plito tarp žmonių, įvyko 2018–2019 m. Argentinos Epuyéno miestelyje. PSO 2019 m. sausį pranešė apie 29 laboratoriškai patvirtintus atvejus ir 11 mirčių, o vėlesni moksliniai darbai nurodė 34 patvirtintas infekcijas ir 11 mirčių.

Šis protrūkis parodė, kad Andų virusas gali plisti per artimus socialinius kontaktus, ypač kai sergantis žmogus dalyvauja susibūrimuose ankstyvoje ligos stadijoje.

Vis dėlto tokie protrūkiai išlieka reti ir paprastai gali būti suvaldyti izoliacija, kontaktų atsekimu ir medicinine priežiūra.

Kaip Andų virusas gali plisti tarp žmonių

Tikslesnė formuluotė būtų tokia: Andų virusas gali būti perduodamas per labai artimą kontaktą su sergančiu asmeniu, įskaitant ilgą buvimą toje pačioje uždaroje erdvėje, tiesioginį fizinį kontaktą ar kontaktą su kūno skysčiais.

Kai kuriuose šaltiniuose minimas ir perdavimas per kvėpavimo sekretus ar lašelius, tačiau sveikatos institucijos vengia šį virusą prilyginti lengvai ore plintantiems virusams, tokiems kaip gripas ar SARS-CoV-2.

Esminis skirtumas – Andų virusui paprastai reikia daug artimesnio ir ilgesnio kontakto.

MV „Hondius“ atveju tikėtina, kad perdavimas galėjo vykti tarp labai artimų kontaktų, pavyzdžiui, kajute besidalijusių žmonių arba žmonių, kurie ilgai ir arti bendravo su sergančiaisiais. PSO duomenimis, turimi epidemiologiniai ryšiai ir simptomų pradžios laikas rodo galimą perdavimą nuo žmogaus žmogui laive, tačiau tyrimai dar tęsiami.

Svarbu pabrėžti: Andų virusas nėra toks užkrečiamas kaip COVID-19 ar gripas.

Jis neplinta taip lengvai per atsitiktinį prasilenkimą, trumpą pokalbį ar buvimą tame pačiame pastate.

Didžiausia rizika kyla tiems, kurie ilgai būna šalia sergančio žmogaus, ypač uždarose, prastai vėdinamose erdvėse.

Prevencijos priemonės uždarose patalpose yra gana aiškios: vėdinti patalpas, vengti ilgo buvimo vienoje patalpoje su žmogumi, kuriam pasireiškė neaiškios kilmės karščiavimas ir kvėpavimo simptomai, o prižiūrint ligonį naudoti tinkamas apsaugos priemones.

Medicinos darbuotojams rekomenduojamos asmens apsaugos priemonės – kaukės arba respiratoriai, pirštinės, akių apsauga ir kitos priemonės pagal riziką.

Hantaviruso simptomai, gydymas ir galimybė pasveikti

Hantavirusinės infekcijos simptomai dažniausiai pasireiškia po kelių dienų ar savaičių. CDC nurodo, kad Andų viruso simptomai paprastai atsiranda praėjus 4–42 dienoms po kontakto.

Kitiems hantavirusams dažnai nurodomas platesnis 1–8 savaičių inkubacinis laikotarpis.

Ankstyvieji simptomai gali priminti gripą ar kitą virusinę infekciją. Jie gali būti tokie:

• karščiavimas,
• galvos skausmas,
• raumenų ar nugaros skausmai,
• pykinimas,
• vėmimas,
• viduriavimas,
• pilvo skausmai,
• silpnumas,
• kosulys,
• krūtinės skausmas,
• pasunkėjęs kvėpavimas.

Būtent ankstyvoje stadijoje liga gali būti lengvai supainiota su gripu, žarnyno infekcija ar kita kvėpavimo takų liga. Tai apsunkina ankstyvą diagnostiką.

MV „Hondius“ protrūkio metu kai kuriems pacientams pirmiausia pasireiškė karščiavimas ir virškinamojo trakto simptomai, o vėliau liga progresavo į pneumoniją, ūminį respiracinio distreso sindromą ir šoką. PSO atvejų aprašymuose minima ir pneumonija, ir intensyviosios terapijos poreikis.

Hantavirusinio plaučių sindromo atveju skystis gali kauptis plaučių audinyje ir alveolėse.

Dėl to žmogui tampa sunku kvėpuoti, mažėja deguonies kiekis kraujyje, gali sutrikti kraujotaka ir išsivystyti šokas.

Gydymas daugiausia yra palaikomasis.

Tai reiškia, kad gydytojai stebi paciento būklę, palaiko kvėpavimą, kraujotaką, skysčių balansą ir prireikus taiko intensyviosios terapijos priemones.

Sunkiais atvejais gali reikėti deguonies terapijos, dirbtinės plaučių ventiliacijos ar kitų reanimacinių priemonių.

Specifinio patvirtinto antivirusinio gydymo Andų virusui šiuo metu nėra.

CDC nurodo, kad šiuo metu nėra nei specifinio antivirusinio gydymo, nei vakcinos nuo Andų viruso, todėl ankstyva medicininė pagalba yra kritiškai svarbi.

PSO taip pat nurodo, kad licencijuoto gydymo ar vakcinos nuo hantavirusinių infekcijų nėra, tačiau ankstyva palaikomoji pagalba ir greitas nukreipimas į intensyviosios terapijos galimybes turinčią įstaigą gali pagerinti išgyvenamumą.

Ribavirinas kai kuriuose tyrimuose buvo vertintas gydant hemoraginę karštligę su inkstų sindromu, tačiau hantavirusinio plaučių sindromo atveju jo veiksmingumas nėra patikimai įrodytas ir jis nėra laikomas standartiniu patvirtintu gydymu šiai ligos formai.

Jeigu po kelionės, ypač į Pietų Amerikos kaimo vietoves, atsiranda neaiškios kilmės karščiavimas, stiprus silpnumas, kosulys ar dusulys, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir paminėti galimą kontaktą su graužikais arba buvimą protrūkio zonoje.

Hantavirusinės infekcijos atveju ankstyvas gydymas gali lemti ligos baigtį.

Ar hantavirusas gali sukelti naują pandemiją

Naujienos apie mirtis kruiziniame laive neišvengiamai kelia asociacijų su COVID-19 pandemijos pradžia.

Tačiau specialistai pabrėžia, kad hantaviruso plitimo mechanizmas yra kitoks.

PSO vertina šio konkretaus protrūkio keliamą riziką pasaulio gyventojams kaip mažą.

Tai nereiškia, kad liga nepavojinga pavieniams užsikrėtusiems asmenims – ji gali būti labai sunki ir mirtina.

Tačiau jos gebėjimas plisti plačioje visuomenėje yra daug mažesnis nei virusų, kurie lengvai perduodami per kasdienius socialinius kontaktus.

Andų virusas gali plisti tarp žmonių, bet tam paprastai reikia labai artimo, ilgalaikio kontakto. Tai skiriasi nuo gripo ar COVID-19, kai užsikrėtimui dažnai pakanka gerokai trumpesnio kontakto uždaroje patalpoje.

Dėl šios priežasties specialistai nemano, kad hantavirusas realistiškai galėtų sukelti COVID-19 tipo pandemiją. Vis dėlto protrūkiai, ypač susiję su kelionėmis, kruiziniais laivais ar tarptautiniu keleivių judėjimu, reikalauja greito reagavimo: pacientų izoliavimo, kontaktų atsekimo, laboratorinių tyrimų ir tarptautinio bendradarbiavimo.

PSO šiuo atveju koordinuoja atsaką per Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių mechanizmą, informuodama šalis ir organizuodama kontaktų atsekimą.

Taip pat buvo pasirūpinta diagnostikos rinkinių siuntimu į kelias šalis, kad būtų sustiprinti tyrimų pajėgumai.

Klimato kaita ir aplinkos pokyčiai gali daryti įtaką graužikų populiacijų paplitimui, todėl ateityje kai kuriuose regionuose hantavirusinių infekcijų rizika gali kisti.

Dėl to keliaujant, ypač į kaimo ar laukinės gamtos vietoves Pietų Amerikoje, svarbu vengti kontakto su graužikais, nevalyti sausai graužikų išmatomis užterštų patalpų, naudoti apsaugos priemones ir laikytis higienos.

Kaip apsisaugoti nuo hantaviruso

Svarbiausia prevencijos priemonė – vengti kontakto su graužikais ir jų išskyromis.

Namuose, sodyboje ar sandėliuke reikėtų užsandarinti plyšius, per kuriuos gali patekti pelės ar žiurkės, maistą laikyti uždarose talpose, reguliariai šalinti šiukšles ir neleisti graužikams veistis patalpose.

Valant vietas, kuriose galėjo būti graužikų, nereikėtų sausai šluoti ar siurbti dulkių, nes taip į orą gali pakilti viruso dalelių.

Saugiau patalpą išvėdinti, paviršius sudrėkinti dezinfekciniu tirpalu, mūvėti pirštines, o esant didesnei rizikai – naudoti respiratorių.

Keliaujant po Pietų Ameriką verta vengti apleistų pastatų, graužikų užterštų vietų, nakvynės ten, kur matyti pelių ar jų išmatų.

Maistą reikėtų laikyti sandariai, o rankas plauti reguliariai, ypač prieš valgį.

Jeigu teko artimai bendrauti su žmogumi, kuriam įtariamas ar patvirtintas Andų virusas, reikėtų stebėti savo sveikatą, vengti artimo kontakto su kitais ir, atsiradus karščiavimui, virškinimo ar kvėpavimo simptomams, nedelsiant kreiptis į medikus.