Jau netrukus į Panevėžio miesto polikliniką gyventojai eis ne tik pas šeimos gydytojus ir tam tikrų sričių specialistus, kurių čia dar padaugės, bet ir nusiprausti po dušu.
Panevėžio miesto poliklinikose patalpose miesto Savivaldybė ketina įrengti dušus socialiai remtiniems gyventojams, neturintiems namuose patogumų. A.Bankauskaitės nuotr.
Investuos 100 tūkst. eurų
Panevėžio savivaldybė dar nesumąstė, ką daryti su nuostolingai dirbančia ir didelių investicijų reikalaujančia miesto pirtimi, tačiau sugalvojo, kur nukreipti ten už dyką maudomus socialiai remtinus gyventojus, kurie savo namuose neturi patogumų.
Panevėžio miesto poliklinikoje, 100 kv. m patalpose, jiems planuojama įrengti dušus.
Šio mėnesio pabaigoje posėdžiausiančiai miesto Tarybai siūloma leisti
daug tuščių patalpų turinčiai poliklinikai dalį jų, 133 kv. m, išnuomoti įvairių sričių gydytojams specialistams, o kitą dalį perduoti Panevėžio socialinių paslaugų centrui neatlygintinai valdyti ir naudoti iki 2026 metų spalio mėnesio.
Vicemeras Peras Luomanas teigia, kad patalpoms suremontuoti ir dušams įrengti planuojama skirti 100 tūkst. eurų iš valstybės skirtų nepanaudotų lėšų socialinei paramai. Rekonstrukcijos darbais rūpinsis ir maudyklą administruos Socialinių paslaugų centras.
Mero pavaduotojas pasakojo, kad dušinėje bus pastatytos ir skalbimo mašinos, įrengta įvaža neįgaliesiems. Pasak jo, tai, kad poliklinikoje įsikurs maudykla socialiai remtiniems gyventojams, neturės jokios neigiamos įtakos gydymo įstaigos darbui, nes patalpos bus visiškai izoliuotos. Įėjimas į jas yra iš Kosmonautų gatvės pusės. Anksčiau šias patalpas iš poliklinikos nuomojosi miesto Greitosios medicinos pagalbos stotis.
Pirties dienos suskaičiuotos
Miesto pirties vadovas A. Morkvėnas spėja, kad pirties dienos jau suskaičiuotos. “Sekundės” archyvo nuotr.
Vicemeras sako, kad Savivaldybė žvalgėsi ir kitų alternatyvų, svarstė galimybę dušus įrengti Socialinių paslaugų centre, tačiau ten trūko patalpų. Buvo svarstoma pirkti maudymo paslaugą iš privatininkų. Anksčiau A. Mackevičiaus gatvėje veikusią pirtį, kuri yra visai šalia Socialinių paslaugų centro, privatizavusiam asmeniui buvo siūloma ją atgaivinti ir teikti paslaugas socialiai remtiniems gyventojams, bet jo tokia perspektyva nesužavėjo.
„Dėl miesto pirties kol kas sprendimas nepriimtas, bet tai laiko klausimas. Akivaizdu, kad teks kažką daryti, nes ji neša nuostolį. Savivaldybės pareiga yra pasirūpinti socialiai remtinais gyventojais, ką ji ir daro“, – „Sekundei“ teigė vicemeras.
Savivaldybės vadovai nemano, kad racionalu būtų buvę minėtus 100 tūkst. eurų skirti pirties remontui. P. Luomanas vakar negalėjo pasakyti, kiek preliminariai kainuos dušų poliklinikos patalpose išlaikymas, kokia bus maudynių savikaina.
Kol kas mažas pajamas (iki 204 Eur per mėnesį vienam šeimos nariui) gaunantys ir savo namuose nei vonios, nei dušo neturintys panevėžiečiai tebesimaudo miesto pirtyje du kartus per mėnesį.
Rugpjūtį Savivaldybė talonus nemokamoms maudynėms išdavė beveik 100 panevėžiečių. Šaltuoju metu laiku pirtyje maudosi daugiau socialiai remtinų gyventojų. Pernai per metus Savivaldybė išdavė per 4 tūkst. talonų.
Miesto pirties direktoriaus Alfonso Morkvėno teigimu, vieno žmogaus 1 valandos maudynių pirtyje savikaina yra 5 eurai. Miesto Taryba netenkino jo prašymo gelbėti pirtį keliant paslaugų įkainį nuo 4,34 Eur iki 5 eurų, tačiau sutiko kompensuoti 66 centus už kiekvieną klientą.
Pirties vadovas prisipažino, kad jis tik iš „Sekundės“ sužinojo apie Savivaldybės planus socialiai remtinus pirties klientus nukreipti į miesto polikliniką.
„Ko gero, jie mus nori palikti likimo valiai arba visai uždaryti pirtį“, – konstatavo nuostolingai veikiančios įstaigos vadovas.
Bus atidaryti gydytojų konsultantų kabinetai
Poliklinikos patalpose atidarius maudyklą, nemokamus pirties talonus gaunantys panevėžiečiai nušautų iš karto kelis zuikius: galėtų apsilankyti ir pas savo šeimos gydytojus, jeigu yra prisirašę prie poliklinikos, ir nemokamai pasikonsultuoti pas tam tikros srities specialistą.
Panevėžio miesto poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė sakė, kad dar dvi įstaigai nereikalingas patalpas, 25 kv. m ir 108 kv. m, norėtų išnuomoti antrinio lygio specialistams. Nauda būtų ir poliklinikai, ir jos pacientams, nes jie vietoje galėtų gauti tam tikrų specialistų konsultacijas.
Panevėžio poliklinika pati įdarbinti konsultantų neturi galimybių, nes teisės aktai reikalauja, kad viešosios įstaigos statusą turinčioje įstaigoje dirbtų ne mažiau kaip 13 antrinio lygio specialistų.
Pasak vedėjos, surasti tiek gydytojų įstaigai nerealu. Tad nutarta patalpas nuomoti privatininkams, kurie yra sudarę sutartį su Panevėžio teritorine ligonių kasa (TLK). Tokiu atveju konsultacijos siuntimus turintiems pacientams yra nemokamos.
I. Čeilitkienė norėtų, kad įstaigoje dirbtų kardiologas, endokrinologas, vaikų chirurgas, neurologas. Beje, Panevėžyje nėra nė vieno privačiai dirbančio šios srities specialisto.
Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas tvirtina, kad sutartys dėl antrinio lygio paslaugų teikimo su įstaigomis ar atskirais gydytojais gali būti sudaromos tik tuo atveju, jeigu tokių paslaugų, kokias jie ketina teikti, Panevėžyje suteikiama ne daugiau kaip 10 proc. nei šalies vidurkis.
Pavyzdžiui, 2015 metų antrą–2016 metų pirmą pusmetį šalyje 1 tūkst. gyventojų teko 107 širdies ligų specialisto konsultacijos. Panevėžio mieste taip pat 107. Tai reiškia, kad ligonių kasa dar galėtų sudaryti sutartį su kardiologo konsultacijas teikiančia įstaiga ar gydytoju. Jeigu poliklinikoje patalpas norėtų išsinuomoti echoskopuotojas, sutarties nesudarytų, nes Panevėžio gyventojams šių paslaugų tenka gerokai daugiau nei šalies vidurkis.
Beje, endokrinologų konsultacijų 1 tūkst. panevėžiečiai irgi tenka daugiau nei šalies vidurkis – atitinkamai 107 ir 81 paslauga. Lietuvoje minėtam skaičiui gyventojų tenka 16 vaikų chirurgo paslaugų, o Panevėžyje – 49.
„Panevėžiečiai, palyginti su kitų rajonų gyventojais, gauna labai daug konsultantų paslaugų“, – sakė direktorius.
Geriausi nuomininkai – vaistinės
Panevėžio poliklinika jau kuris laikas nuomoja savo patalpas privatiems gydytojų kabinetams, teikiantiems antrinio lygio paslaugas.
Dauguma šių gydytojų yra sudarę sutartis su Panevėžio teritorine ligonių kasa.
Savivaldybė poliklinikos patalpų antrinio lygio paslaugoms teikti nustatė 2,50 Eur (be PVM) pradinį nuompinigių dydį.
Finansiniu atžvilgiu įstaigai labiausiai apsimoka patalpas nuomoti vaistinei. Pavyzdžiui, Savivaldybė siūlo Tarybai leisti poliklinikai sudaryti naujam penkerių metų terminui nuomos sutartį su viena iš čia patalpas (64 kv. m ) besinuomojančia vaistine už 20,56 Eur (be PVM) nuompinigių dydį už 1 kv. m per mėnesį.
Inga SMALSKIENĖ
