Lyderiai – vilniečiai
Imdami būsto kreditą žmonės labiausiai nerimauja, kad gali sumažėti jų pajamos arba jie gali prarasti darbą. O netekę darbo ar darbingumo daugelis būsto kredito ėmėjų negalėtų mokėti kredito įmokų ilgiau nei vieną mėnesį. Tai rodo visos iki šiol atliktos apklausos.
Skolininkai visada bijojo trijų pagrindinių dalykų: sumažėjusių pajamų, nedarbo ir augančių palūkanų. Iki šių metų tos baimės pagal jų keliamą stresą taip ir rikiavosi, o šiemet, atrodo, eilės tvarka pakito.
Dėl masinių atleidimų iš darbo baimių sąraše pirma įsitvirtino baimė netekti darbo.
Kaip parodė „Verslo vartų“ apklausa Panevėžyje, darbo netektis būtų baisiausia 50 procentų skolininkų. Sumažėjusios pajamos būtų didžiausia blogybė beveik trečdaliui panevėžiečių, o auganti palūkanų norma neleidžia ramiai miegoti penktadaliui jų. Kiek mažiau apklausos dalyvių (7 proc.) nerimauja, kad gali susirgti.
Nerimo priežastis galima „pasverti“ ir litais. Lietuvos gyventojai vien tik būstui pirkti iš komercinių bankų yra pasiskolinę 24,5 milijardo litų. Dar 2007 metų kovą bendra skola už būsto kreditus siekė 14 milijardų litų.
Daugiausia skolingi vilniečiai – 11,75 milijardo litų, antri yra klaipėdiečiai, jie pasiskolinę 5,1 milijardo, kauniečiai skolingi 4,5 milijardo, šiauliečiai – 1,15 milijardo, panevėžiečiai – 1,1 milijardo ir alytiškiai – 0,95 milijardo litų.
Vartojamųjų paskolų šalies gyventojai yra paėmę 3,48 milijardo litų. Čia lyderiai taip pat vilniečiai – vartojimui paėmė 1,3 milijardo litų vertės kreditų. Antri klaipėdiečiai – paėmė 706 milijonus litų, treti – kauniečiai (662 mln. Lt), ketvirti – šiauliečiai ir alytiškiai (po 302 mln. Lt), penkti – panevėžiečiai (219 mln. Lt).
Viliboras žudo
Net 80 procentų visų banko paskolų gyventojams portfelio dabar tenka paskoloms eurais. Ir nieko nuostabaus, nes paskolos litais šiuo metu yra keturis kartus brangesnės.
Turintieji šimtatūkstantinę paskolą litais ir ją konvertavę į eurus gali sutaupyti 1000, 2000, 3000 ir daugiau litų bankų mėnesio įmokoms. Litams ištikimieji, skaičiuodami nuostolius, gali guostis tik tuo, kad yra apsidraudę nuo valiutų rizikos. Todėl eurais paskolas paėmusieji stengiasi neprarasti budrumo, nes yra tikri, kad laiku pajutę devalvacijos grėsmę suspės konvertuoti paskolą į litus.
Palūkanų normų skirtumas, atrodo, ilgai bus įspūdingas, todėl nemažėja emocinis spaudimas tiems, kurie yra paėmę kreditus litais.
Nuo praėjusių metų pabaigos šešių mėnesių (populiariausias palūkanų už kreditus perskaičiavimo terminas) VILIBOR nukrito nuo 10,15 procento iki 8,23 procento. EURIBOR – nuo 2,9 procento iki 2,09 procento. 2007-ųjų vasarą palūkanų skirtumas už paskolą eurais ir paskolą litais tebuvo 1 procentas. Vis daugiau skolininkų lygina pokyčius ir metasi konvertuoti savo paskolas iš litų į eurus.
R.Šarkinas žada
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas žada, kad tarpbankinės palūkanų normos litais (VILIBOR) turėtų mažėti. Jo teigimu, VILIBOR turėtų priartėti prie tarpbankinių palūkanų normų eurais per metus ar dvejus metus.
„Mūsų valiuta susieta su euru ir todėl VILIBOR turėtų būti netoli euro palūkanų. Manau, kad taip ir atsitiks per 12–24 mėnesius“, – po pietų su premjeru Andriumi Kubiliumi sakė R.Šarkinas.
Jo teigimu, tarpbankinės palūkanos litais mažėja ir dėl Lietuvos banko veiksmų.
„Pirmą kartą VILIBOR sumažėjo, kai sumažinome privalomas atsargas. Iki šiol buvo remiamasi šešių bankų kotiruotėmis, kurias jie skelbdavo. Mes peržiūrėjome tą sąrašą ir „išjungėme“ tą banką, kuris skelbdavo pačias aukščiausias palūkanas, bet nedalyvaudavo rinkoje“, – apie banko veiksmus kalbėjo R.Šarkinas.
Pasak jo, VILIBOR dar turėtų mažėti ir dėl to, kad, atrodo, baigėsi lenktynės, kas duos didesnes palūkanas už indėlius. Lapkritį Lietuvos bankas pabandė suaktyvinti skolinimąsi tarp bankų ir 1 milijardu litų sumažino privalomąsias atsargų normas. Tuomet kelias savaites laikėsi kiek mažesnis VILIBOR, bet vėliau vėl patraukė į viršų.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr.
Lietuvos gyventojai vien tik būstui pirkti iš komercinių bankų yra
pasiskolinę 24,5 milijardo litų. Dar 2007 metų kovą bendra skola už būsto
kreditus siekė 14 milijardų litų.
