Degalų, alkoholio ir cigarečių kontrabandą bei nelegalų jų vartojimą pateisino 66 proc. apklaustųjų.
Vyriausybės planas ištraukti šiemet iš šešėlio milijardą litų susiduria su gana rimtomis kliūtimis. Tos kliūtys – ne tik kontrabandininkai ar kiti šešėlinio pasaulio veikėjai. Traukti pinigus iš šešėlio kliudys didelė dalis eilinių Lietuvos gyventojų, kurie ir iki šiol pateisindavo kontrabandą, o šiemet pateisinančiųjų dar padaugėjo. Tai rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) iniciatyva bendrovės „Spinter tyrimai“ balandį atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas.
Apklausos duomenimis, šiemet degalų, alkoholio ir cigarečių kontrabandą bei jų vartojimą pateisino net 66 proc. apklaustųjų. Pernai šis skaičius siekė 61 proc. 2004 metais kontrabandą pateisino tik 48 proc. apklaustų gyventojų.
„Tai, kad gyventojai vis labiau pateisina kontrabandą ir nelegalų vartojimą, rodo, kad Lietuvoje yra palankios sąlygos kontrabandai plisti, todėl kovojant su šiuo reiškiniu būtina rinktis veiksmingas priemones, kurios kovotų su kontrabandą sukeliančiomis priežastimis“, – sakė LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas.
Kaip rodo apklausa, iš Vyriausybės numatytų kovos su šešėline ekonomika priemonių žmonės labiausiai pritaria toms, kurios nukreiptos į valdžios reguliavimo ir korupcijos valdžios institucijose mažinimą. Valdžios reguliavimo, trukdančio užsiimti legaliu verslu, mažinimui pritaria 67 proc. apklaustųjų. Tiek pat tyrimo dalyvių palankiai vertina ir pasieniečių rotaciją bei griežtesnę jų pajamų kontrolę. Mažiausiai efektyvia priemone kovojant su šešėliu žmonės įvardijo atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimą. Jam pritarė 39 proc., o nepritarė 55 proc. atsakiusiųjų.
„Valdžios institucijos per mažai dėmesio skiria toms priemonėms, kurios gyventojų vertinamos palankiausiai ir kurios būtų nepalyginamai veiksmingesnės sprendžiant šešėlinės ekonomikos problemą nei baudos, kasos aparatai ar grynųjų ribojimas. Pirmiausia būtina mažinti reguliavimą, trukdantį užsiimti legaliu verslu, ir akcizus“, – siūlė V. Žukauskas.
Mažinti verslo reguliavimą yra vienas pagrindinių LLRI siekių.
Nepaisant valdžios vykdomų priemonių kovoje su šešėline ekonomika, didžioji dalis žmonių mano, jog per pastaruosius trejus metus nelegalių prekių vartojimo mastai Lietuvoje plėtėsi. 69 proc. apklaustųjų teigė, kad auga nelegalaus degalų vartojimas, 64 proc. – nelegalių cigarečių ir 53 proc. – nelegalių alkoholio produktų.
Nors banderolės ant tabako ir alkoholio gaminių yra laikomos vienu iš būdų vartotojams atskirti legalias prekes nuo nelegalių ir taip riboti nelegalių prekių apyvartą, apklausa parodė, jog didžioji dauguma gyventojų nežiūri, ar ant prekės yra priklijuota banderolė. Pirkdami tabaką ir alkoholį į banderolę dėmesį atkreipia 34 proc. apklaustųjų, tuo tarpu į ją nežiūri 57 proc. dalyvavusiųjų apklausoje.
V. Žukausko teigimu, banderolių sistema sukuria administracinę naštą alkoholio ir tabako gaminiais prekiaujančioms įmonėms. „Tai, jog dauguma žmonių apie gaminio legalumą nesprendžia iš banderolės, kelia klausimą, ar nevertėtų ieškoti kitų, veiksmingesnių ir pigesnių vartotojų informavimo būdų“, – mano ekspertas.
Tyrimas buvo atliktas 2011 m. balandžio 26-30 d. naudojant „Omnibus“ metodą. Iš viso buvo apklausti 1002 gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus iš visos Lietuvos.
