Drabužių pardavėjai teigia, kad atsigavimas jaučiamas ne tik prabangių, bet ir pigesnių rūbų segmente.
Gerėjančią mūsų šalies ekonomikos būklę jau rodo ne tik statistiniai duomenys. Gyventojams drąsiau atveriant pinigines atsigavimą teigia jaučiantys ir verslininkai.
Antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad gegužę, palyginti su balandžiu, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta augo 4,1 proc. ir pasiekė 2,681 mlrd. litų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, apyvarta ūgtelėjo 23,8 proc.
Gerėjančias tendencijas teigė pajutę IQ.lt kalbinti mažmeninės prekybos įmonių atstovai. Jie sakė, kad sunkmečiu susikaupė gyventojų poreikis vartoti, todėl taisantis ekonominei situacijai, šie reikalingus daiktus perka vis drąsiau.
Tai, kad prekybininkai jau jaučia ekonomikos atsigavimą, patvirtino „Topo grupės“ komunikacijos projektų vadovas Erikas Kundreckas. „Maždaug tokį procentą (4,1 proc. – aut. past.) turime „baltosios“ technikos – šaldytuvų, indaplovių, skalbyklių ir pan. – augimą. Gal jis truputį ir viršija vidurkį“, – sakė E. Kundreckas. Vadinamosios „juodos“ technikos – televizorių ir pan. – perkama šiek tiek mažiau.
E. Kundrecko teigimu, didesnis pirkėjų aktyvumas juntamas didžiuosiuose miestuose, bet prekyba atsigauna ir mažesniuose miesteliuose. Apyvartos augimą esą lėmė tai, jog sunkmečiu susikaupė nemažas vartojimo poreikis. „Žmonės taupė, nepirko, iškentė su senesne skalbykle, senesniu, galbūt gendančiu šaldytuvu, o dabar pamatė, kad reikalai stabilizuojasi ir drąsiau išleidžia santaupas“, – sakė E. Kundreckas.
Atsigavimą pajuto ir drabužių pardavėjai. „Mūsų apyvarta per pirmus penkis mėnesius augo 10,6 proc. Manau, kad birželį turėsime dar geresnius rodiklius“, – lūkesčių neslėpė „Aprangos“ generalinis direktorius Rimantas Perveneckas.
Jis pabrėžė, kad prekyba pirmiausia atsigavo Baltijos valstybių sostinėse, o dabar pagyvėjimas juntamas ir kituose miestuose. Prieš pusmetį ryškias atsigavimo tendencijas esą demonstravo prabangos prekių segmentas, o dabar jos matomos ir kituose segmentuose, tarp jų – ir pigesnių rūbų.
„Jaučiasi pakitusios pirkėjų nuotaikos, lūkesčiai. Tai visiškai kitoks laikotarpis, palyginti su tuo, kas buvo prieš metus. Gal žmonių pajamos ir nepadidėjo iš esmės, bet nuotaikos yra visai kitokios, todėl prekyba gerokai gyvesnė“, – sakė R. Perveneckas.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pabrėžė, kad vartojimo atsigavimas dar nėra toks ryškus. „Procentai nėra tokie dideli, kad labai skatintų džiūgauti. Juolab, kad prieš tai turėjome dviženklį vartojimo sumažėjimą“, – sakė ji.
Vis dėlto, ekspertė sutiko, kad nors ir nedidelis, bet laipsniškas vartojimo augimas teikia vilčių ir vylėsi, kad tai – ilgalaikis dalykas. „Bet nereikia pamiršti, kad yra sezoniškumas. Jeigu pažiūrėsime į vartotojų pasitikėjimo indeksą, pavasarį jis paprastai padidėja – geresnis oras, šviesesnė gamta, nebereikia mokėti už šildymą. Ateina ruduo, tamsus laikas ir lūkesčiai vėl pablogėja“, – sakė J. Varanauskienė.
Paklausta, ar rudenį prasidėsiantis naujas šildymo sezonas nesumažins vartojimo ir tuo pačiu įmonių apyvartų, ekspertė sakė taip galėtų nutikti nebent tais mėnesiais, kai šildymo sąskaitos bus didžiausios.
Statistikai skaičiuoja, kad per mėnesį didėjo visų sektorių įmonių apyvartos. Prasčiau sekėsi tik toms įmonėms, kurios prekiauja maistu. Šio sektoriaus įmonių apyvarta per mėnesį sumažėjo 1, o per metus 0,4 proc.
Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta gegužę, palyginti su balandžiu, pašalinus sezono įtaką, sumažėjo 1,8 proc., o palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu ir pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, – augo 6 proc.
