
Tuo tarpu atsakydami į klausimus apie šeimos finansus, rugsėjį dešimtadalis – 11 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią, lyginant su buvusia prieš du mėnesius, pusė – 48 proc. respondentų nurodė, kad jų šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu nepasikeitė, o keturi iš dešimties – 39 proc. – atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu pablogėjo. 2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Gyventojų nuomonė šiuo klausimu buvo tokia pati ir prieš mėnesį, ir prieš metus – 2015 metų rugsėjį. Lyginant su gyventojų vertinimais prieš 4 metus – 2012 metų rugsėjį, dabar yra 4 procentiniais punktais daugiau žmonių, kurie pastebi savo šeimos finansinės padėties pagerėjimą per paskutinius kelis mėnesius.
Situacija šalies ekonomikoje, kaip ir šeimos finansais, dažniau nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar žemesniu nei vidurinis išsilavinimu bei su mažiausiomis – iki 600 eurų šeimos pajamomis per mėnesį, bedarbiai, namų šeimininkės ir pensininkai, kairiųjų politinių pažiūrų respondentai.
Ekonominės ir šeimos finansinės padėties pagerėjimą per paskutinius kelis mėnesius santykinai dažniau pastebėjo respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai bei specialistai ir tarnautojai, respondentai, dirbantys valstybiniame sektoriuje, dešiniųjų politinių pažiūrų žmonės.
Tyrimo metu apklausti 1104 Lietuvos gyventojai, sulaukę 15 metų amžiaus ir vyresni. Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3 proc.







