Per trečią ketvirtį į įvairias taupymo ir investavimo sąskaitas gyventojai įmokėjo 195 mln. litų daugiau negu iš jų išėmė.
Trečią ketvirtį daugėjo gyventojų santaupų finansų įstaigose, pirmą kartą beveik po trejų metų pertraukos ūgtelėjo paskolų portfelis. Tačiau dėl nepalankių svyravimų finansų rinkose kiek sumenko gyventojų finansinio turto vertė, rodo SEB banko parengtas „Namų ūkių finansinio turto barometras“.
Jame prognozuojama, jog pokyčių greičiausiai bus sulaukta šį ketvirtį – dėl „Snoro“ krizės ir slogių euro zonos nuotaikų. Kita vertus, SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, pakartotinei sunkmečio bangai atėjus, žmonės jai būtų žymiai geriau pasirengę.
Pasak J. Varanauskienės, per trečią ketvirtį į įvairias taupymo ir investavimo sąskaitas gyventojai įmokėjo 195 mln. litų daugiau negu iš jų išėmė – tai rodo, jog žmonių motyvacija kaupti turtą finansinių institucijų sąskaitose nemažėjo.
„Trečią metų ketvirtį namų ūkių finansai paprastai tvarkomi lengviau ir ramiau – sąskaitos už šildymą dar negąsdina, galima didesnę dalį pajamų skirti ne pirmo būtinumo išlaidoms, geriau nuteikia atostogų sezonas. Gyventojai toliau taupė, nors ir kiek mažiau, be to, atsirado daugiau norinčiųjų ir galinčiųjų pasiskolinti“, – sakė J. Varanauskienė.
Gyventojų paskolų portfelis pirmą kartą beveik po trejų metų padidėjo 1 proc. – 367 mln. litų. Visų rūšių paskolų (vartojimo, būsto ir kitų) buvo išduota daugiau negu grąžinta anksčiau paimtų. Būsto paskolų portfelis per tris mėnesius padidėjo 38 mln. litų, arba 0,2 proc. – pastaroji tendencija tęsiasi jau antrą ketvirtį.
„Paprastai didėjantis skolinimasis rodo geresnius gyventojų lūkesčius, t. y. kad pajamos nemažės, bus stabilios. Norą skolintis galėjo skatinti ir nedidelės paskolų palūkanos, ir žinios apie griežtesnius skolinimosi reikalavimus ateityje bei nustatytą didesnę pradinę įmoką“, – kalbėjo J. Varanauskienė.
Viešojoje erdvėje pasigirstančios abejonės ir nuogąstavimai dėl euro trečią šių metų ketvirtį nepakeitė gyventojų įpročių taupyti nacionaline valiuta, nors litas yra susietas su euru. Indėlių sudėtis pagal valiutas nuo metų pradžios nesikeitė: trečio ketvirčio pabaigoje 70 proc. visų indėlių buvo laikoma litais, ketvirtadalis (24 proc.) – eurais, 5 proc. – kitomis valiutomis.
„Gyventojai, kaip ir rekomenduojama, rinkosi taupyti ta valiuta, kuria gauna pagrindines pajamas, kad nepatirtų valiutos keitimo išlaidų ir nuostolių, jei nepalankiai pasikeistų valiutos kursas“, – pastebėjo J. Varanauskienė.
Mažos trumpesnio laikotarpio terminuotųjų indėlių palūkanos skatino ne tik rinktis ilgesnį laikotarpį, bet ir investuoti turimas santaupas į obligacijas, kurių palūkanos šiek tiek didesnės. Obligacijų populiarumas pradėjo augti šių metų pradžioje. Trečią ketvirtį gyventojų investicijų į obligacijas suma padidėjo 93 mln. litų.
„Vis dėlto po banko „Snoras“ bankroto šios priemonės patrauklumas kuriam laikui gali sumažėti, nes šios rūšies investicijos, kitaip negu indėliai, nėra draudžiamos, tad gyventojai ateityje gali tapti kur kas atsargesni ir atidžiau vertinti gaunamus finansinius pasiūlymus“, – sakė J. Varanauskienė.
Paskutinis šių metų ketvirtis pažėrė nemažai nemalonių žinių: apie finansinės ir ekonominės euro zonos šalių padėties blogėjimą, suprastėjusią šalies ekonomikos prognozę, banko bankrotą.
„Šie įvykiai turės įtakos namų ūkių finansinei elgsenai, tačiau, net jeigu ateitų antroji sunkmečio banga, gyventojai jai bus geriau pasirengę finansiškai ir labiau patyrę negu 2008–aisiais. Sklandžiai mokant indėlių draudimo fondo išmokas, žmonių pasitikėjimas finansų institucijomis palaipsniui turėtų grįžti. Todėl vis dar galima tikėtis, kad nepalankios sąlygos šįkart gyventojams turės mažesnę įtaką negu prieš trejus metus“, – apibendrino ekspertė.
