Išsivysčiusiose šalyse asmenų, sulaukiančių šimto metų, skaičius kiekvienais metais padidėja 5,5 procento. Kas tai lemia?
Ar galime pailginti gyvenimą? Pasirodo, galime! Taip pat galime pagerinti organizmo funkcijas, darbingumą ir energiją, fizinį, psichologinį ir socialinį funkcionavimą. Štai keletas patarimų.
Valgykite sušį
Japonijos moterų gyvenimo trukmė kur kas ilgesnė nei lietuvių. Ekspertai įsitikinę, kad tai glaudžiai susiję su jų maitinimosi įpročiais. Žuvis, naudojama sušių gamyboje, pasižymi aukštu omega-3 riebalų rūgščių lygiu. Kas tai yra ir kuo tai padeda?
Omega-3 rūgštys priklauso nepakeičiamųjų riebiųjų rūgščių grupei. Nepakeičiamosiomis jos vadinamos todėl, kad mūsų organizmas nesugeba jų pagaminti. Naudingiausios sveikatai yra eikozapentaeninė ir dokozaheksaeninė rūgštys. Jos svarbios mūsų kūnui, kadangi dalyvauja svarbiuose biocheminiuose procesuose sintetinant organizmui gyvybiškai svarbias medžiagas. Vartoti omega-3 riebalų rūgštis naudinga dėl daugelio organizmui reikšmingų priežasčių: jos sumažina širdies kraujagyslių ligų tikimybę, staigaus širdies sustojimo riziką, didina kraujagyslių elastingumą.
Slopina aterosklerozės vystymąsi, aterosklerozinių plokštelių susidarymą. Tai turi didelės reikšmės norint išvengti širdies ligų ar smegenų insulto. Aterosklerozė – pagrindinis šių klastingų ligų rizikos veiksnys. Mažina kraujo klampumą, trombų susidarymo pavojų. Organizmą papildant omega-3 rūgštimi mažesnė rizika išsivystyti krūties ar tiesiosios žarnos bei prostatos vėžiui.
Omega-3 rūgštys padeda išvengti depresijos. Pastebėta, kad Japonijos, Grenlandijos gyventojai daug rečiau serga depresija ar kitomis psichikos ligomis (šizofrenija, bipoliniu nuotaikos sutrikimu). Mokslininkai daro prielaidas: tai gali lemti gausus žuvies ir kitų jūros gėrybių, kur gausu omega-3 riebalų rūgščių, vartojimas.
Rečiau pasitaiko Alcheimerio liga ar kitos senatvinės demensijos formos. Gerėja atmintis, koncentracija, lengviau dirbti protinį darbą.
Reikšminga senatviniams regėjimo sutrikimams, tokiems kaip senatvinė makulos degeneracija ar glaukoma. Stabdo ligos progresavimą, gerina regėjimą, gerina akies tinklainės kraujotaką, mažina riziką susirgti senatvinėmis akių ligomis.
Lepinkitės šokoladu
Juodasis šokoladas – puikus pasirinkimas smaližiams, norintiems gyventi ilgiau.
Tyrimais įrodyta, kad saikingas juodojo šokolado vartojimas yra susijęs su mažesne rizika susirgti širdies nepakankamumu.
Europos kardiologai priskyrė šokoladą tai pačiai naudingai maisto patiekalų grupei kaip ir vaisiai, daržovės, žalioji arbata ir raudonasis vynas. Tai yra stiprių antioksidantų grupė. Medikai siūlo vartoti šokoladą tiems, kurie priklauso didesnei širdies ligų rizikos grupei.
Daugelis mokslininkų įvairiose šalyse padarė tą pačią mokslinę išvadą – natūralus šokoladas labai sveikas ir naudingas maisto produktas, palankiai veikiantis kraujagysles, stabdantis trombų susidarymą ir cholesterolio kamščius. Mažina riziką susirgti ateroskleroze, patirti insultą ir infarktą.
Tvirtinama, kad asmenų, suvalgiusių 100 g šokolado, kraujagyslių paviršius tapo kur kas elastingesnis praėjus vos 3 valandoms. Visai neseniai kakavos pupelėse tyrinėtojai rado fiziologiškai aktyvios medžiagos teobromino, kuris kelia spaudimą ir spartina pulsą, yra natūralus širdies ir kraujotakos, nervų sistemos stimuliatorius, panašus į kofeiną. Тonizuojamųjų savybių turi net labai maži teobromino kiekiai.
Šokoladas turi daug kalcio, magnio ir fosforo. Fosforas maitina smegenis, magnis reguliuoja ląstelių mainus, kalcis stiprina dantis. Šokolade esantys tianinai turi ir antibakterinių savybių.
Būkite laimingi
Laimingiems žmonėms tikimybė mirti per tam tikrą laikotarpį yra tris kartus mažesnė nei niurzgoms. Tai ne tik optimizmas: kad patenkinti žmonės gyvena ilgiau, įrodyta moksliškai. Suomių mokslininkai atliko išsamius tyrimus, kurie truko 20 metų. Jie reguliariai apklausdavo 11 tūkstančių tiriamųjų, kurie tyrimo pradžioje visi buvo sveiki ir nesirgo jokiomis rimtesnėmis ligomis, apie savijautą, pasitenkinimą gyvenimu ir socialinius kontaktus.
Rezultatai: moterys pasirodė esančios vidutiniškai labiau patenkintos savo gyvenimu už vyrus ir turėjo daugiau socialinių kontaktų. Jos rečiau sirgo ir ilgiau gyveno.
Pasirodo, laimingųjų net žaizdos gyja greičiau – juk net vaikas žino: kai mama švelniai paglosto sumuštą kelį, skauda mažiau. Švelnumas ir glamonės ne tik mažina skausmą, bet ir paspartina gijimo procesą. Tai įrodė amerikiečių mokslininkai iš Ohajo universiteto, stebėję, kokiu greičiu užgyja sutuoktinių poroms padaryti odos įbrėžimai, priklausomai nuo jų emocinės būsenos, santarvės ar kivirčų.
Verta pridurti, jog laimingų žmonių streso hormono kortizolio koncentracija yra mažesnė, tai lemia mažesnį kraujo spaudimą. Žemesnis kraujospūdis sumažina širdies ir kraujagyslių problemų, tokių kaip rimtos širdies ligos ar net insultas, riziką.
Racione – riešutai
Nuo seniausių laikų žmonės mėgo riešutus ne tik dėl jų skonio, bet ir dėl poveikio sveikatai. Riešutuose gausu baltymų, mineralų, vitaminų, nesočiųjų riebalų rūgščių ir skaidulų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda išvengti daugelio širdies ligų. Įrodyta, jog tai glaudžiai siejasi su ankstyvos mirties tikimybe.
Riešutų mėgėjai gerokai sumažina riziką susirgti širdies ligomis, diabetu. Riešutuose esančios skaidulos ir fitochemikalai didina organizmo atsparumą vėžiui.
Riešutai turi daug kaulus ir nervų sistemą stiprinančio magnio. Juose gausu cinko, labai reikalingo vaikams augti ir žaizdoms gyti, bei mangano, kuris saugo nuo laisvųjų radikalų. Riešutai – puikus vitamino E šaltinis, pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, stiprina organizmo imunitetą.
Galbūt norite paskanauti morkų pyrago su riešutais?
Jums reikės 300 g aliejaus, 200 g cukraus, 3 v. š. grietinės, 1 a. š. sodos, 2 kiaušinių, 2 v. š. krakmolo, 2 stiklinių miltų, 5– 6 morkų ir saujos mėgstamų riešutų (lazdynų, graikinių, anakardžių) Aliejų plakame su cukrumi, po to dedame grietinę su joje nugesinta soda, viską suplakus iki vientisos masės, įmušame kiaušinius, vėl plakame. Palaipsniui beriame miltus, sumaišytus su krakmolu. Viską gerai išplakame ir išmaišome (masė turi būti standi, perbraukus šakute grioveliai išsilygina ne iš karto). Sudedame smulkia tarka tarkuotas morkas ir pasmulkintus riešutus. Viską išmaišome ir pilame į kepimo formą, išteptą sviestu ar išklotą kepimo popieriumi. Kepame apie 30– 40min. (kuo platesnė forma, tuo trumpiau) 180°C temperatūroje.
Meskite rūkyti
Yra milijonai priežasčių, kodėl mes turėtume mesti rūkyti. Viena jų – gyvenimo trukmės pailginimas. Tabako rūkymas – viena reikšmingiausių sveikatos problemų ir viena pagrindinių išvengiamų mirties priežasčių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo rūkymo sukeltų ligų (plaučių vėžio, širdies ir kraujagyslių bei kt.) kasmet miršta per 3,5 milijono žmonių, o kiekvieną dieną – apie 10 000!
Pasak statistikos, šiuo metu Lietuvoje rūko per 40 proc. gyventojų. Kas metai apie 7000 mūsų šalies gyventojų miršta prieš laiką nuo rūkymo sukeltų ligų.
PSO skelbia, jog kuo anksčiau žmogus meta rūkyti, tuo labiau gali pailginti savo gyvenimo trukmę, pagerinti jo kokybę.
Metus rūkyti iki 30 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja apie 10 metų, iki 40 metų – maždaug 9 metais, iki 50 metų – vidutiniškai 6 metais, apie 60 metų – 3 metais.
Taurė vyno
Taip, tik viena taurė vyno per dieną. Vyno mėgėjai, teigiama, gyvena ilgiau nei tie, kurie negeria alkoholio visai. Moksliškai įrodyta, kad vyrai, išgeriantys po pusę taurės vyno per dieną, gyvena iki penkerių metų ilgiau nei abstinentai, jiems mažesnė širdies infarkto tikimybė. Moterims vynas sumažina vėžio riziką.
Nyderlandų mokslininkai teigia, kad vynas yra daug naudingesnis sveikatai nei alus ar degtinė. Buvo stebimi 1373 vyrai, gimę tarp 1900 ir 1920 metų. Jų sveikata buvo atidžiai stebima nuo 1960 iki 2000 metų. Tyrėjai sekė, kokį alkoholį ir kaip dažnai vyrai vartoja. Pasirodo, jog vyno mėgėjai gyvena net 2,5 metų ilgiau nei tie, kurie geria alų ar degtinę, ir net 5 metais ilgiau nei iš viso negeriantys.
Pastaraisiais metais vis dažniau prabylama apie raudonojo vyno naudą. Neseniai Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai parodė, kad ištikus insultui raudonasis vynas padidina galvos smegenų išlikimo galimybes.
Kai kurių šalių kardiologai savo pacientams rekomenduoja retkarčiais išgerti taurę sauso raudonojo vyno – hipertonijos, trombozių ir infarkto profilaktikai.
Žinoma, kad taurė vyno vakare sumažina stresą, riziką susirgti plaučių vėžiu, apsaugo širdį ir imuninę sistemą. Vis dėlto nesaikingas alkoholio vartojimas turi tik neigiamų pasekmių, tad neverta persistengti.
Parengė K. JUŠKAITĖ
