Naujasis miesto Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas neslepia, kad savaitgaliais vargu ar kas nors gali jį pamatyti ryšintį kaklaraištį ir vilkintį kostiumą. Laisvadieniais politikas mielai apsiauna sportinius batus ir mina dviratį ar darbuojasi sode, be to, jis niekam nepatiki šašlykų kepimo. Tačiau Savivaldybėje džinsuoto panevėžiečiai jo taip pat nepamatys – taip apsirengęs administracijos direktorius jaustųsi nerimtai.
Seka tėvo pėdomis
Savotišku iššūkiu naująsias pareigas vadinantis S.Karčinskas nelinkęs sureikšminti nei sėkmingos politinės karjeros, nei algos. „Gyvenime yra buvę visokių etapų – ir daugiau pinigų teko turėti, ir kukliau verstis, – prisipažįsta politinio pasitikėjimo postą užėmęs S.Karčinskas. – Pirmenybę visada teikiu geriems santykiams šeimoje. Patys maloniausi įspūdžiai lieka iš savaitgalių, kai prie pietų stalo pavyksta susėsti visiems namiškiams. Gyvenu šeimoje, į kurią visada norisi grįžti“.
Šeimą S.Karčinskas sukūrė jau baigęs Vilniaus universitetą ir dirbdamas tuomečiame Panevėžio mėsos kombinate inžinieriumi programuotoju. Taikomosios matematikos studijas universitete panevėžietis prisimena kaip labai sunkias, tačiau jas įveikę studentai galėjo gauti paskyrimus į didžiuosius miestus.
Panevėžį S.Karčinskas rinkosi ne tik dėl to, kad šiame mieste gyveno nuo vaikystės, bet ir dėl žemiškų priežasčių: šeima jaunam specialistui jau buvo parūpinusi gyvenamąjį plotą. Realiai įvertinęs situaciją, kad turėdamas pusę namo Panevėžyje negali tikėtis gauti gyvenamojo ploto Vilniuje, S.Karčinskas grįžo namo.
Darbas jį suvedė su planavimo skyriuje tuomet dirbančia jauna specialiste Aldona. Dvi dukras užauginę Karčinskai dabar namuose džiaugiasi tik jaunėle Vaida, J.Balčikonio gimnazijos gimnaziste. Vyresnioji Rasa, kaip sako S.Karčinskas, eina tėvo pėdomis – studijuoja informatiką Kauno technologijos universitete. „Mažoji taip pat „tiksliukė“, – pasakoja politikas. – Vaida gerai mokosi, manome, kad po pusantrų metų taip pat paliks namus ir išvažiuos studijuoti“.
Vedybinių metų
neskaičiuoja
Laimingos šeimos paslapties S.Karčinskas neišduoda, tik pasakoja niekada nebandantis per prievartą kitam įpiršti savo nuomonės.
„Jei pasivadinčiau šeimos galva, žmona sakytų esanti kaklas ir tą galvą sukiojanti, – tikina humoro jausmo nestokojantis administracijos direktorius. – Iš tiesų šeimoje taip nesiskirstome, bandome tartis, kalbėtis visais klausimais“.
Niekada nepamirštantis vestuvių datos – rugsėjo 14-osios – S.Karčinskas net sutrinka negalintis prisiminti, nuo kurių metų skaičiuojamas vedybinis stažas. „Tikrai žinau, kad kartu pragyvenome ilgai ir laimingai. Kartu jau per 20 metų, o visas datas labai maloniai primena žmona, – šypsosi pašnekovas ir iškart pajuokauja: – Neužbraukiame kalendoriuje vedybinių metų“.
Naująsias pareigas pradėjęs eiti S.Karčinskas jau spėjo pajusti, kad laiko šeimai lieka mažiau. Tačiau priekaištų dėl po 17 valandos užsitęsiančios darbo dienos nesulaukia, nes žmona ne mažiau užsiėmusi negu jis.
„Pieno žvaigždžių“ filiale „Panevėžio pienas“ personalo skyriaus viršininke dirbanti Aldona Karčinskienė KTU Panevėžio filiale ketvirtame kurse studijuoja vadybą. S.Karčinskas juokauja visiems galintis pasigirti turintis jauną žmoną – dar studentę.
Pajuto fotografų dėmesį
Tapęs miesto Savivaldybės administracijos direktoriumi S.Karčinskas daugiausia praleidžia kabinete, taupydamas laiką retai lankosi renginiuose, todėl išskirtinio panevėžiečių dėmesio kol kas nepajuto.
„Kad fotografuoja dažniau, jau supratau, – prisipažįsta. – Kai su žmona lankėmės filmo pristatyme, į mus buvo nusitaikę miesto fotografai. Anksčiau to nedarydavo. Nors namuose būnu mažiau, galima įžvelgti ir pliusų – kai esu kviečiamas į renginius, einu kartu su žmona“.
S.Karčinskas sako, kad dažniau viešumoje pasirodančios žmonos naujam garderobui pinigų nešvaistys, tačiau, jo nuomone, sparnuota frazė, kuri baigiasi „…ir nėra kuo apsirengti“, tinka kiekvienai moteriai.
„Vyrams paprasčiau, turi keletą kostiumų ir visada gali gražiai atrodyti, moterims apranga tampa didesne problema, – svarsto politikas. – Bet Aldona dėl to problemų nekelia. Turint namuose studentę ir gimnazistę, galima suprasti, kad pinigų reikia ir kitiems dalykams“.
Iki darbo Savivaldybėje aukštas pareigas ėjęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje S.Karčinskas prisimena mielai naudodavęsis tradicija penktadieniais į darbą ateiti laisvo stiliaus drabužiais. „Tačiau šitame darbe šia taisykle nepavyks pasinaudoti, – mano politikas. – Netikėtai sulaukęs svečių džinsuotas administracijos direktorius atrodytų nerimtai. Esu pripratęs prie kostiumų, tačiau atėjus savaitgaliui mane ryšintį kaklaraištį retai pamatysit“.
Veikiančios sistemos
neardys
Savivaldybės kolektyvo puikiai priimtas naujasis administracijos direktorius sako, kad kol kas tenka susidurti su didžiule naujos informacijos gausa, susipažinti su naujais bendradarbiais. Ant stalo kasdien laukia gausybė raštų, juos vizuoti neskaičius – ne S.Karčinsko charakteriui. Komandoje mėgstantysis dirbti žada niekada neprisiimti nuopelnų sau.
„Nebūna taip, kad kalnus nuverti vienas, jei pavyks ką nuveikti, sakysiu, kad tai padarėme mes – Savivaldybės komanda“, – sako politikas. „Įsivažiuoti“ jis bando laikydamasis seno informatikų principo: „Neliesk veikiančios sistemos“.
Savaitgalius Karčinskai dažnai leidžia sode, mielai lanko parodas, spektaklius, koncertus. Darbą sode politikas įvardija kaip malonią prievolę: nedirbant fizinio darbo, tai puiki galimybė pasportuoti. Be to, ir prieš kaimynus bus nepatogu, jei sodas bus apleistas.
Šiltuoju metų laiku savaitgaliais Karčinskų sode dažnai kūrenama šašlykinė. Šašlykus ir kepsnius ruošti dažniausiai imasi šeimininkas, bet ne dėl ypatingo kulinaro pašaukimo, o labiau dėl saugumo – prie liepsnos moterų juk neprileisi.
Savo malonumui virtuvėje retai besidarbuojantis S.Karčinskas prireikus moka pagaminti net cepelinus. „Studentai būdami sugebėjome net ant lygintuvo kiaušinienę išsikepti, – smagius laikus prisimena politikas. – Įkaitinome, ištepėme lašiniais ir įmušėme kiaušinius“.
Žvejoja prekybos
centruose
Savivaldybės administracijos direktoriui nesvetimas menas. Panevėžio vaikų muzikos mokykloje mokęsis groti klarnetu ir saksofonu S.Karčinskas prisimena baigdamas mokyklą blaškęsis tarp muzikos ir matematikos. „Buvau laimėjęs ir olimpiadose, ir muzikiniuose konkursuose. Į Muzikos akademiją tereikėjo nuvežti dokumentus ir būčiau buvęs priimtas, tačiau pasirinkau matematiką ir niekada gyvenime dėl to nesigailėjau. Menininkų gyvenimas sunkesnis, – dabar svarsto politikas. – Tačiau muzikos įgūdžiai niekur nedingo, tai kaip važiavimas dviračiu. Papūsti saksofoną sėkmingai galiu ir dabar“.
Svarbią Karčinskų laisvalaikio vietą užima kelionės. Keliauja šeima dažniausiai po Lietuvą.
„Labiausiai mėgstame poilsį su palapinėmis, keliaudami automobilio bagažinėje visada ją vežamės, – apie pomėgius pasakoja administracijos direktorius. – Visą Lietuvą taip esame išmaišę. Mėgstame ir pajūrį, tačiau ne žmonių prikimštą Palangą, mieliau renkamės ramią Karklę“.
Daug laiko S.Karčinskas skiria kompiuterinėms naujovėms išbandyti. Kažkada savarankiškai išmokęs rengti interneto puslapius, dabar jis dažnai domisi naujausiais kompiuteriniais žaidimais, tačiau įdomu ne žaisti, o išnagrinėti techninę žaidimo sudarymo pusę.
Po nelengvų darbų jėgas atgauti puikiai padeda dviratis, knygos ir stalo tenisas. Ne vienerius metus esantis ištikimas Aukštaičių gatvės bibliotekos skaitytojas S.Karčinskas grožinę literatūrą mielai kaitalioja su moksline. Maloniai nuteikia ir sunkusis rokas, tačiau kartais, neslepia, norisi paklausyti lengvos muzikėlės.
Vyrų mėgstama žūklė ir medžioklė S.Karčinsko nežavi – tai, kas susiję su prievarta, jam svetima. „Mielai žvejoju prekybos centruose, – juokiasi 48-erių politikas. – Ir pats esu gimęs po Žuvies ženklu, kovo 20-ąją, paskutinę Žuvies galiojimo dieną“.
Birutė KRONIENĖ
Nuotr. iš asmeninio S.Karčinsko alb. „Gyvenu laimingoje šeimoje, į kurią visuomet norisi grįžti“, – džiaugiasi Stasys Karčinskas. Iš kairės: dukros Rasa ir Vaida, žmona Aldona ir S.Karčinskas.
