Rasti tinkamą – sunku
Sakoma, kad žmogus ateina į pasaulį vienas ir išeina vienas,
bet iš tiesų daugelis gyvenimo saulėlydį trokšta pasitikti dviese. Ir išeiti už
rankos palaikytas artimojo, kuriam likimas skyrė daugiau laiko.
„Noriu sutikti tikrą gyvenimo draugą, pajusti bendravimo
džiaugsmą būnant kartu.
Juk gyvenimo kelias – visko pradžia. Dirbanti, išsilavinusi,
komunikabili našlė susipažintų su 69–70 metų vienišiumi, geriau našliu“.
„Aš – vienas, velnioniškai vienas, su liūdesiu širdyje. Man –
64 metai, ūgis –174 centimetrai. Jeigu tu tokia pati, susipažinkime“.
„Esu 67 metų stamboka našlė. Norėčiau sutikti draugą nuo 65 iki
72 metų, pensininką, našlį. Turiu viską, ko gyvenime reikia, tik trūksta tavęs –
gero ir nuoširdaus žmogaus“.
Tokie ir panašūs skelbimai mirga laikraščiuose. Jų autoriai –
brandaus amžiaus sulaukę vyrai ir moterys.
Daugelis jų – visai ne nuotykių ieškotojai, kaip dažnai manoma.
Anaiptol.
Jie – padorūs ir rimti, ieškantys tokių pat gyvenimo draugų.
Tačiau turintys savo charakterį, sunkiai pakeičiamus įpročius,
savitą požiūrį į gyvenimą ir labai konkrečius lūkesčius.
„Sekundės“ kalbinti per skelbimus laikraštyje antrųjų pusių
ieškantys vyrai sakė nesitikėję, kad taip sunku rasti gerą moterį, o šios
guodėsi nesutinkančios puikių vyrų.
„Tai – loterija. Reikia turėt kantrybės lošti“, – apibendrino
panevėžietė Genutė. Po kelių mėnesių draugo paieškų ji pagaliau sutiko širdžiai
mielą vyrą ir su juo dabar gyvena.
Norėtų tik našlės
Nuosavame name gyvenantis 67 metų Juozapas žmoną palaidojo
prieš ketverius metus.
„Būdavo, niekur vienas be kito neiname. Visur kartu. O dabar
nors stauk iš vienatvės“, – kalbėjo našlys. Pasak jo, vaikai, anūkai turi savo
gyvenimą.
Ponas Juozapas jau kuris laikas nesėkmingai ieško moters, su
kuria galėtų pabaigti nugyventi gyvenimą. Vyras draugės ieškojo ir per pažinčių
skelbimus, ir šiaip kur susipažindavo.
Praėjusiais metais atostogaudamas Šventojoje jis sutiko 13 metų
jaunesnę moterį. Netrukus jiedu pradėjo draugauti. Ponas Juozapas sakė, kad
draugė jam patiko ir jau džiaugėsi suradęs tinkamą moterį.
Tačiau netrukus nusivylė. Pasak jo, paaiškėjo, kad draugė jį
vedžioja už nosies: „Darbo dienomis aš jai valgį gaminu, o savaitgaliais ji
pakelia sparnus, tiek ir tematysi.“
Negerų įtarimų apimtas pensininkas nusprendė, kad nesileis
kvailinamas, ir nutraukė draugystę.
Į negeriančio, tvarkingo, apsirūpinusio našlio skelbimą
atsiliepė daug moterų. „Per savaitę paskambina kelios“, – sakė pensininkas.
Su kai kuriomis susipažinti panorusiosiomis jis buvo susitikęs,
tačiau kol kas nė viena į širdį nekrito. Ponui Juozapui susidarė įspūdis, kad
daugeliui moterų pirmiausia rūpi turėti kokią nors materialinę naudą. Vyras
mano, kad nemažai yra ir nuotykių ieškotojų.
„Tokioms vienas per ilgas, kitas – per trumpas“, – vaizdžiai
kalbėjo jis.
Ponas Juozapas sakė, kad jam reikia rimto ir padoraus žmogaus,
koks pats esąs. Jis nori, kad gyvenimo draugė būtų panašaus amžiaus – 60–70
metų, maloni, ramaus būdo.
Vyrui nelabai priimtinos išsituokusios moterys, jis pageidautų
našlės. „Jeigu vienas buvo negeras, tai ir kitas bus blogas“, – paaiškino
jis.
Draugiją palaiko šunelis
Ponas Juozapas juokauja, kad, neradęs sau tinkamos moters,
įsigijo šunį. Trijų mėnesių mišrūnui jis neatsitiktinai davė Draugelio vardą.
Keturkojis kartu su šeimininku gula, tik keliasi gerokai anksčiau.
Juozapas rytais ilgai miega, kad diena vienam neprailgtų.
„Net televizoriaus nesinori žiūrėti. Neįdomu, kai nėra su kuo
naujienų ar filmo aptarti“, – sakė jis. Vyras neslėpė, kad užplūdus liūdesiui
pagalvoja, jog geriau jau visai negyventi, negu taip, beprasmiškai.
„Negi atsistojęs prieš veidrodį su savimi tarsi beždžionė
bendrausi“, – pašmaikštauja humoro jausmo nepraradęs pensininkas.
Šią vasarą ponas Juozapas tradiciškai ruošiasi važiuoti ilsėtis
į Šventąją. Į kurortą jis vyksta nuosavu mikroautobusu, jame prie jūros ir
gyvena.
„Gaila, neturiu draugės, su kuria galėčiau važiuoti“, –
apgailestauja jis.
Pensininkas prasitarė, kad neseniai viena moteris jam krito į
širdį, bet ji kažkodėl nebeatsako į jo skambučius. Vyras svarsto, kad naujoji
pažįstama, matyt, bus prisiklausiusi kokių nors paskalų apie jį.
Juozapas patyrė, kad į jo pažinčių skelbimą atsiliepusios
moterys kažkaip keičiasi informacija.
„Žinote, kaip ir gervės. Skrenda padangėje per kilometrą viena
nuo kitos, bet viena kitą girdi“, – nusijuokė našlys.
Nebenori senberniauti
Moters per pažinčių skelbimus ieškantis panevėžietis 77 metų
Jonas nusiteikęs, kad Jonines teks švęsti be širdies draugės. Nors į jo skelbimą
atsiliepė daug dailiosios lyties atstovių, jis neskuba su kuria nors susieti
savo gyvenimo.
Vyras du kartus jau nudegė. Viena moteris, kuri jau buvo
pradėjusi lankytis jo namuose, pasirodė esanti stikliuko mėgėja. Jai alkoholiu
nepiktnaudžiaujantis vyras parodė duris.
Kita, su kuria kelis mėnesius gyveno, pati pasiūlė skirtis.
Jonas iki šiol nesupranta, kuo dvejais metais jaunesnei draugei neįtiko.
„Ji ruošėsi operacijai, aš ja rūpinausi, išlydėjau į ligoninę,
lankiau, o ji pačią pirmą dieną, kai tik grįžo iš ligoninės, pasakė norinti
skirtis. Aš išėjau.
Prievarta mielas nebūsi“, – kalbėjo vyras, taip ir nesupratęs,
kodėl buvo atstumtas.
Pasak Jono, po kurio laiko moteriškė mėgino teisintis buvusi
paveikta narkozės, tačiau jis nebepanoro atnaujinti santykių.
Jonas save laiko rimtu, ramiu, patikimu žmogumi.
Vyras svarsto, kad galbūt jo minusas tas, kad nemoka perprasti
moterų psichologijos. Mat niekada neturėjęs žmonos ir nė su viena moterimi, kaip
pats sako, negyveno susidėjęs.
Jaunystėje Jonas buvo įsimylėjęs vieną merginą ir su ja
susižadėjęs. Tačiau jo mylimoji susirgo vėžiu ir netrukus mirė. Jonas ilgai
negalėjo susitaikyti su draugės mirtimi.
Vyras tikino, kad per daugelį metų daugiau nebesutiko moters,
kurią būtų galėjęs taip stipriai pamilti ir būtų norėjęs vesti.
Šaltkalviu dirbęs Jonas visą gyvenimą gyveno su motina ir
netekėjusia seserimi.
Pastaroji mirė pirmoji, o prieš kelerius metus Anapus iškeliavo
motina.
Tik tada, slegiamas vienatvės, Jonas ryžosi ieškoti gyvenimo
draugės.
„Mane gąsdino mintis, kad nebus, kad vandens paduoda, kai
nebegalėsiu pasiimti“, – pasakojo jis.
Purtosi jaunesnių moterų
Jonas gyvenimo draugei nekelia ypatingų reikalavimų dėl
išvaizdos. Jam nesvarbu, blondinė ar šatenė, lieknesnė ar pilnesnė. Pasak
pensininko, svarbu, kad būtų rimta, gero, ramaus būdo.
Patinka bendraujančios, bet ne niekus tauškiančios šarkos.
Pageidautų našlės, bet nebijo ir išsituokusios moters.
Jonas nesidairo į gerokai jaunesnes. Norėtų, kad draugė būtų
69–75 metų. Taip vyras nurodė ir skelbime. Jis stebisi, kad atsiliepia ir
gerokai jaunesnės, net 50-metės.
„Su tokiomis neprasidedu. Suprantu, kad joms ne manęs, o buto
reikia. Matyt, galvoja, kad tas seniokas greitai kojas užvers, bet aš dar noriu
pagyventi“, – juokėsi pašnekovas.
Pensininkas pasakojo, kad dažna ir vyresnio amžiaus moteris
pirmiausia išsiklausinėja, ką jis turįs, o tik paskui suka kalbą apie
charakterį.
Jonas neslėpė, kad vienam dienos labai prailgsta. Vyras
gelbėjasi skaitydamas knygas. „Jos – mano hobis nuo trečios klasės“, – sakė
vyriškis.
Ieškoti vyro paskatino viltis laimėti automobilį
73 metų inteligentiškos išvaizdos ponia Stanislava našlauja
lygiai trejus metus.
Ji su vyru santuokoje pragyveno daugiau kaip 35 metus. Vaikų
juodu nesusilaukė.
Moteris neslepia, kad velionis nebuvo idealus vyras, nevengė
stikliuko, bet Stanislava rūpinosi juo iki paskutinės jo gyvenimo valandos.
Mirus vyrui, panevėžietė nepuolė į depresija. Atvirkščiai –
pasijuto nepriklausoma ir laisva. Energinga, komunikabili moteris neužsidarė
tarp keturių sienų.
Daug metų buhaltere dirbusi Stanislava iki šiol neprarado
profesinių įgūdžių – giminaičiams ir pažįstamiems padeda sutvarkyti buhalterinę
apskaitą.
Stanislava galbūt niekada nebūtų padavusi skelbimo į pažinčių
skyrelį laikraštyje, jeigu ne viena loterija, kurioje jau seniai dalyvauja.
Į jos finalą, kuriame lošiamas automobilis ir nemenka pinigų
suma, patekusi panevėžietė pagalvojo, kas bus, jeigu laimės automobilį, o
neturės kas jo vairuoja.
Moteris nusprendė, kad derėtų susirasti vairuoti mokantį
gyvenimo draugą. Pirmajame skelbime ji parašė ieškanti 65–75 metų nestambaus, ne
žemesnio kaip 174 centimetrų, neturinčio žalingų įpročių, neteisto vyro. Kaip
tyčia, pamiršo parašyti, kad, be kita ko, pretendentai į jos širdį turėtų gebėti
vairuoti automobilį.
Į skelbimą atsiliepę vairuotojo teisių neturintys vyrai paskui
jai priekaištavo, kodėl skelbime nenurodžiusi šio reikalavimo. Taigi ponia
Stanislava antrą kartą į laikraštį įdėjo jau patikslintą skelbimą.
Nepatinka, kad iš karto tempia į lovą
Ponia Stanislava pasakojo, kad jai skambino daug vyrų, su kai
kuriais ji buvo susitikusi, bet taip ir neišsirinko nė vieno, su kuriuo norėtų
gyventi.
Moteris sakė patyrusi, kad daugelis vyrų jau pirmąją pažinties
dieną siekia sekso.
„Pirmą kartą paskambinę jie primygtinai kviečiasi pas save į
namus ir leidžia suprasti norį permiegoti. Su tokiais aš neprasidedu. Manęs
vienos nakties nuotykiai nedomina“, – kalbėjo pensininkė. Kitų kandidatų nuvylė
išvaizda arba charakterio savybės.
Vienas į jos namų duris pasibeldęs 78 metų rajono gyventojas
Stanislavą privertė aiktelėti iš pasibaisėjimo. Atidariusi duris moteris išvydo
5 rožes su metro ilgumo kotais, o už jų – mažytį, storą, plačiu išpurtusiu veidu
žmogų. „Baisiai baisus“, – apibūdino ji svečio išvaizdą.
Iš mandagumo į vidų pakviestas vyras pasipasakojo turįs nuosavą
namą. Pasisakė, kad antrame aukšte gyvena iki gyvo kaulo jam dėl blogo būdo
įgrisusi žmona, su kuria jis, beje, nėra išsiskyręs.
Ponia Stanislava tikino vargais negalais atsikračiusi jai
nepatikusio gerbėjo. Kitą kartą pensininkė nuėjo į pasimatymą su 76 metų
panevėžiečiu Povilu. Moterį irgi nemaloniai apstulbino jo išvaizda: ilgi,
riebaluoti plaukais, nesutvarkyta barzda. Be to, tarybinių laikų „Volga“
atvažiavęs nepažįstamasis iš karto puolė glėbesčiuotis.
Tą kartą jiedu pabendravo ir išsiskyrė. Po kelių dienų Povilas
atėjo pas Stanislavą į svečius. Pasak moters, jis buvo neatpažįstamai
pasikeitęs: nusikirpęs, nusiskutęs, pasipuošęs kostiumu.
Stanislava pradėjo draugauti su Povilu. Tačiau draugystė ilgai
netruko.
Moteriai nepatiko, kad draugas nepadėjo jai uždengti šiltnamio
sode ir atsisakė atvežti žoliapjovę, motyvuodamas, kad benzinas brangus.
„Man nereikia tokio šykštuolio“, – nusprendė ji.
Tiesa, Stanislavai neramu, kad loterijos, kurioje tikisi
laimėti automobilį, finalas jau čia pat, o ji vis dar nerado vyro, kuris jį
vairuos ir bus jos draugas.
Moteris tikino neieškanti pasakų princo, o tik nepriklausomo,
nuoširdaus, doro žmogaus.
Plačiau skaitykite 2010 m. birželio 19 d.
„Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
Nuotr. iš „Sekundės“ archyvo. Saugiau.
Daugelis pagyvenusių žmonių gyvenimo saulėlydį nori pasitikti dviese.
