Kaitrią vasaros dieną šilumos smūgį galima gauti ne tik paplūdimyje ar gatvėje, bet ir automobilyje, kuriame nėra oro kondicionieriaus, ir net savo namuose.
Didžiausia grėsmė
Šilumos smūgis ištinka dėl organizmo perkaitimo – kai sutrinka šilumos reguliacija, iškart po to – ir centrinės nervų bei širdies ir kraujagyslių sistemų, plaučių, virškinimo trakto darbas. Tokia būklė neretai būna labai sunki, o kartais ir pavojinga gyvybei. Taigi geriau nerizikuoti ir imtis atsargumo priemonių.
Karštis kenkia visiems žmonėms. Bet kai kam jo pasekmės gali būti labai skaudžios. Mažų vaikų ir pagyvenusių asmenų sugebėjimas prisitaikyti prie aplinkos temperatūros pokyčių yra menkesnis. Šilumos išskyrimą reguliuojantis mechanizmas susidaro sulaukus 7–8 metų, o iki to laiko tvankumui ir karščiui vaikai būna labai jautrūs. Vyresnio amžiaus žmonių šilumos reguliavimas suprastėja, ir tampa sunkiau prisitaikyti prie aukštesnės oro temperatūros.
Atsargesniems tenka būti ir sergantiesiems širdies ligomis, hipertonija, ateroskleroze. Jei karšta, kad būtų prisitaikyta prie nepalankių temperatūros sąlygų, išsiplečia kraujagyslės.
Kartu sumažėja arterinis kraujo spaudimas, o širdis ima darbuotis smarkiau, kad į vidaus organus patektų pakankamai deguonies ir maisto medžiagų. Tai visai normalu. Bet kai kamuoja aterosklerozė arba hipertonija, kraujagyslių tonusas gali būti sumažėjęs, o jų sienelės silpnos ir suplonėjusios.
Tai nulemia ir termoreguliacijos suprastėjimą. O jei sergama išemine liga arba diagnozuota širdies aritmija, pagrindinis organizmo variklis gali nebepakelti padidėjusio krūvio.
Be to, per didelius karščius gausiai prakaituojama ir organizmas netenka daug skysčių, todėl sutirštėja kraujas. Tai –trombozės rizikos faktorius, turintis priversti sunerimti kiekvieną, o ypač širdininkus – kraujo sutirštėjimas jiems gali būti lemtingas.
Prie didelę karščio grėsmę patiriančių žmonių galima priskirti ir turinčiuosius nemažai antsvorio bei liesuosius. Apkūnių žmonių krūvis širdžiai ir šiaip yra didesnis, o tie, kurių kūno svoris nepakankamas, paprastai yra hipotonikai. O juk per kaitrą kraujo spaudimas dar labiau sumažėja, tad jų savijautos tikrai nėra ko pavydėti.
Kaip neperkaisti?
Siekiant sumažinti šilumos smūgio tikimybę pirmiausia reikia vengti karščio poveikio. Dienomis, kai termometro stulpelis artėja prie 30-osios skalės padalos ar pakyla dar aukščiau, rekomenduojama niekur neiti iš patalpų bent jau nuo 9 iki 16 val.
Tinkamiausias pasivaikščiojimų laikas – vakare arba anksti ryte, kai lauke kiek vėsiau.
Esant namuose patartina uždaryti langus ir užtraukti tankias užuolaidas, taip pat naudinga ant langų stiklų užklijuoti šviesą atspindinčią plėvelę. Tai padės patalpos orui per daug neįkaisti.
Bet kambarių durų uždaryti nereikia – nebus taip tvanku, jei namuose oras cirkuliuos laisvai. Išjudinti orą padeda ir ventiliatorius. Prieš jį galima pastatyti kelis butelius, pripiltus šalto vandens, arba indą su ledukais, ir įjungtas prietaisas orą dar šiek tiek atvėsins.
Beje, kilimus vasarą reikėtų nuo grindų nuimti – plikomis grindimis vaikščioti neapsiavus bus daug maloniau.
Jei nebūtina, elektriniais prietaisais – kompiuteriu, televizoriumi – per karščius rekomenduojama nesinaudoti. Orą sušildo ir veikiantys šviestuvai, taigi, jei įmanoma, juos įsijungti reikėtų kuo vėliau.
Pajutus, kad namuose labai karšta, būtų protinga nueiti į artimiausią viešąją vietą, kur įrengti oro kondicionieriai, kad ir į prekybos centrą. Net ir neilgas atokvėpis padės išvengti neigiamų didelės temperatūros pasekmių organizmui.
Jei automobilyje nėra kondicionieriaus, karštu oru geriau niekur nevažiuoti, o ypač tiems, kam šilumos smūgio rizika didžiausia.
Be šių apsaugos nuo kaitros būdų, svarbu didinti organizmo sugebėjimą prisitaikyti prie aplinkos. Namuose reikia būti apsirengusiems kuo lengviau, o kur nors einant dera vilkėti prie kūno neprigludusius drabužius iš natūralių audinių – medvilnės arba lino. Tokia apranga „kvėpuoja“, todėl kūno išskiriama šiluma išsisklaido greičiau. Sintetika tokia savybe nepasižymi ir tik padidina perkaitimo riziką. Atokaitoje galvą būtina pridengti plona kepuraite, skrybėle arba skarele.
Troškulys – tai ženklas, kad organizmas prarado daug skysčių prakaituodamas. Vos tik jį pajutus reikia gerti paprastą arba mineralinį vandenį. Tačiau sergantiesiems hipertonija, inkstų ligomis, taip pat varginamiesiems kurios nors kūno dalies tinimo dėl suvartotino skysčių kiekio patartina pasikonsultuoti su savo gydytoju.
Pageidautina apriboti fizinį krūvį. Namų ruošos darbai ir aktyvus sportavimas jau savaime padidina kūno temperatūrą, krūvį širdžiai, netenkama daugiau skysčių, o jeigu dar ir karšta, gali ištikti šilumos smūgis.
Rūkymo pertraukėlių skaičių reikėtų kuo labiau sumažinti, o geriausia būtų karštomis dienomis cigarečių visai neliesti. Kraujagyslių spazmai, patiriami rūkalių, per karščius gali pridaryti dar daugiau bėdų.
Skirtingai nei vanduo, kava ir kiti kofeino turintys, taip pat svaigieji gėrimai per kaitrą visai netinka. Jie ne tik neigiamai veikia kraujagysles, bet ir skatina skysčių netekimą.
Kai karštį darosi sunku ištverti, pažvalėti padeda dušas. Naudingos ir vėsios kojų vonelės (bet ne šaltos – jos būtų pavojingos kraujagyslėms). Taip pat galima reguliariai apsitrinti veidą, kaklą, rankas vėsiu vandeniu suvilgytu rankšluosčiu.
Parengė A. Gotautaitė
