Panevėžio daugiabučių gyventojai, gavę sąskaitas už karštą vandenį ir cirkuliaciją, buvo šokiruoti – mokestis už gyvatuką šoktelėjo dvigubai.
Klaipėdos gatvės 108-ojo namo pirmininkė Genovaitė Galinkevičienė piktinosi tokiu kainų šuoliu – už birželį mokėjo 8 litus, liepą jau buvo 12, o rugpjūtį – 21 litas. Vilties g. 5-ojo namo gyventojams gyvatukas kišenę patuštino net 41 litu, liepą – 26 litais, o birželį – 16 litų.
G.Galinkevičienė su nerimu laukia šildymo sezono. Pasak jos, jeigu už cirkuliacinę sistemą mokestis kyla kaip ant mielių, kokios sąskaitos ateis už šildymą.
Pasiteiravusiai „Panevėžio energijos“, kas lėmė, kad tenka plačiau atverti piniginę, namo pirmininkei buvo paaiškinta, kad tai priklauso nuo oro sąlygų – buvo šaltas ir lietingas rugpjūtis.
„Niekaip nesuprantu, kaip orai gali turėti įtakos gyvatuko mokesčiui. Kita vertus, tiek liepa, tiek rugpjūtis buvo panašūs – buvo ir šiltesnių, ir vėsesnių dienų“, – mano G.Galinkevičienė.
Jos teigimu, rugpjūtį dėl remonto kelis kartus buvo nutrauktas karštas vanduo, tad natūralu, kad ir sąskaita turėjo būti mažesnė.
Teisybės G.Galinkevičienė ieškojo ir „Panevėžio energijoje“, ir Butų ūkyje, ir Savivaldybėje. Tačiau atsakymo, kodėl taip šoktelėjo kainos už cirkuliaciją, pasak pensininkės, taip ir nesužinojo.
Jai buvo paaiškinta, kad tai priklauso nuo daugelio priežasčių – atvėsusių orų, nuo deklaruoto karšto vandens visame name, nuo cirkuliacines sistemas reguliuojančio asmens veiksmų. Tačiau nė vienas atsakymas moters netenkino.
„Aš nepykstu, kad reikia daugiau mokėti, tik tegul pasako teisybę, už ką moku. Dabar mus laiko kvaileliais, kurie turi mokėti nežinia už ką. Ir dar ironizuoja, kad mūsų namas ir taip mažai moka už cirkuliacinę šilumą“, – kalbėjo pirmininkė.
Labiausiai ją papiktino tai, kad sąžiningi daugiabučio gyventojai, laiku deklaruojantys išleidžiamo vandens kiekį, turi dar ir sumokėti už kaimynus, kurie to nepadarė. Anot G.Galinkevičienės, tai jau yra įstatymų pažeidimas.
„Suprantu, kad dabar sunkus metas, žmonės neturi darbų, daug ligonių ir pensininkų, kurie, taupydami kiekvieną litą, deklaruoja mažiau nei iš tiesų suvartojo ar visai nedeklaruoja. Bet kodėl turi tą finansinę naštą perkelti ant sąžiningų kaimynų pečių?“ – klausė pirmininkė.
Jos nuomone, pati „Panevėžio energija“ turi tvarkytis su skolininkais.
Visą Linos DRANSEIKAITĖS straipsnį skaitykite rugsėjo 16 d. „Sekundėje“.
