Gydytojus privers neklysti ir nemeluoti

Į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą siunčiamo paciento ligos istorijoje įrašę apie sunkesnę jo sveikatos būklę, nei yra iš tiesų, gydytojai iki šiol sulaukdavo tik pagrūmojimo pirštu. Dabar jie rizikuoja būti nušalinti nuo darbo.

NDNT vadovas Manfredas Žymantas mano, kad žinojimas, jog gali netekti licencijos, sumažins gydytojų norą piktnaudžiauti. U. MIKALIŪNO nuotr.

 

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT), nebeapsikentusi, kad kai kurie medikai nuolat pateikia neteisingus duomenys apie ligonio sveikatą, inicijavo įstatymo pataisas – sugriežtinama atsakomybė už pateikiamus dokumentus. Nuo šiol gydytojams už piktnaudžiavimą gali būti sustabdyta mediko licencija arba gali ją prarasti. Socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai jau pasirašė įsakymą dėl gydytojų atsakomybės griežtinimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, dabar NDNT direktoriui suteikiami svarūs įgaliojimai užkirsti kelią pažeidimams. Jis galės kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą dėl gydytojo licencijos sustabdymo, jei bus nustatyta, kad tarnybai pateikti neteisingi, neobjektyvūs medicininiai duomenys.

Direktorius iki tol galėjo tik pranešti įstaigos vadovui, kad jo pavaldinys pateikė neteisingus duomenis apie ligonio sveikatos būklę. O įstaigos vadovo reikalas, kaip įvertins tokį savo darbuotojo elgesį.

NDNT direktoriaus Manfredo Žymanto teigimu, gydytojai dažniausiai atsipirkdavo pabarimais, įspėjimais. Pasak jo, didžiausia bausmė medikui yra ne piniginė bauda, o licencijos sustabdymas.

M. Žymantas patikino, kad tarnyba prašys stabdyti licenciją tik tais atvejais, kai matys dažną ir sąmoningą piktnaudžiavimą.

„Kreipsimės tik dėl tų specialistų, kurie sistemingai pateikia netinkamas ar neobjektyvias diagnozes. Mūsų tikslas – ne bausti, o prevencija“, – sakė ji.

NDNT vadovas viliasi, kad gydytojų noras sutirštinti spalvas sumažės, kai žinos, kad gali netekti teisės praktikuoti. Anot jo, neįgalumas ir darbingumas turi būti nustatomas sąžiningai, o mokesčių mokėtojų pinigai negali būti leidžiami tiems, kuriems nepriklauso jų gauti.

Juodasis sąrašas jau egzistuoja

Pasak M. Žymanto, NDNT dirbantys gydytojai profesionalai kartais mato, kad jų kolegų padaryti įrašai paciento ligos istorijoje neatitinka ligonio sveikatos būklės. Dažniausiai teigiama, kad žmogus yra labiau ligotas, nei iš tiesų, nors pasitaiko ir atvirkščiai.

Įrašai apie sunkesnę diagnozę naudingi pacientui, nes jis turi galimybę gauti didesnę išmoką iš valstybės. Tačiau NDNT specialistai negali patys atlikti jokių tyrimų, kurie paneigtų kolegų pacientui nustatytą diagnozę. Tad, kilus įtarimui, jie žmogų siunčia kitų medikų konsultacijai, tada paaiškėja, kad pacientas nėra toks didelis ligonis, kaip rodo įrašai jo ligos istorijoje.

NDNT yra sudariusi vadinamąjį juodąjį sąrašą, kuriame – ne vieną kartą neteisingą informaciją pateikusių gydytojų (tiek šeimos, tiek tam tikrų specialistų) pavardės. Kaip žinia, tam tikros ligos, pavyzdžiui, širdies, plaučių, yra tik konsultantų kompetencija, kitos – ir bendrosios praktikos gydytojų. Pastarieji dažniausiai pildo dokumentus, kurie reikalingi slaugos ir specialiesiems poreikiams nustatyti.

Asmens savarankiškumui įvertinti yra naudojamas Bartelio indeksas. Nuo to, kiek balų gydytojas įvertins paciento gebėjimus, priklauso, kokio dydžio išmoka jis gaus iš valstybės. Pavyzdžiui, jeigu gydytojas nurodo, kad šis indeksas mažesnis nei 30, žmogus gaus 270 eurų mėnesinę išmoką, o jeigu siekia 35, išmoka yra tik 109 eurai. Kitaip sakant, skirtumas tik 5 padalos, o suma skiriasi beveik pustrečio karto.

Paciento siuntime į NDNT nurodyta informacija dažnai turi būti pagrįsta aukštesnio lygio specialistų išvados apie žmogaus sveikatą, tyrimų duomenimis. Būna, kad klaidą padaro gydytojas specialistas, o šeimos gydytojas ją tiesiog automatiškai perkelia į siuntimą.

Pasak M. Žymanto, nerimą kelia sąmoningos klaidos, kurios daromos tam, kad žmogus gautų didesnę išmoką. Jo teigimu, juodajame sąraše esančių gydytojų pateikti duomenys apie pacientų ligas yra skaitomi per didinamąjį stiklą.

„Dėl gydytojų pateiktų neteisingų duomenų valstybė patiria nuostolių, be to, pažeidžiamas socialinio teisingumo principas, mažėja visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis“, – kalbėjo NDNT direktorius.

Mažiau pakeičia sprendimų

Pasak M. Žymanto, NDNT per metus aptarnauja daugiau kaip 100 000 gyventojų. Dėl netiksliai, neišsamiai, prieštaringai parengtų siuntimų praėjusiais metais teko apie 8 000 kartų kreiptis, kad informacija būtų patikslinta.

„Kai mes papildomai užklausiame, vadinasi, nebaigėme vertinimo. Žmogui neramu, jis ieško konsultanto dažniausiai tretinio lygio gydymo įstaigoje. Kol pas jį patenka, praeina ne mėnuo ir ne du. Taigi neįgalumo, darbingumo vertinimo procesas užsitęsia. To būtų galima išvengti, jeigu mums būtų pateikiama tiksli ir objektyvi informacija“, – paaiškino jis.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius atlieka tiek planinę, tiek neplaninę visų teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolę. Kurias bylas tikrinti, atsitiktiniu būdu atrenka informacinė sistema. Teritorinių skyrių sprendimai tikrinami ir gavus pacientų skundus.

Pastaruosius kelerius metus skundų mažėjo, mažiau pakeista sprendimų, daugiau atliekama planinių kontrolių. Pavyzdžiui, 2012 metais buvo išnagrinėti 4 177 skundai, atlikta 2 613 teritorinių skyrių patikrinimų ir pakeistas 681 sprendimas. 2015-aisiais išnagrinėti 3 419 skundai, atlikti 6 137 patikrinimai ir pakeisti 458 sprendimai. Tarnybos gautą skundą dėl galbūt korupcinių veikų nagrinėja Antikorupcijos komisija.

NDNT pati pernai apklausė pacientus, ar jiems tarnyboje teko susidurti su korupcijos apraiškomis. Teigiamai atsakė 12 procentų respondentų.

Pacientai daro spaudimą

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, 2015 metais neįgalumas buvo pripažintas 12 900 gyventojų. Dažniausiai darbingo amžiaus žmonės pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų.

Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai. Vaikų pagrindinė negalios priežastis – psichikos ir elgesio sutrikimai, įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos bei nervų sistemos ligos.

Panevėžio poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Matulienė sako, kad įstaiga nėra sulaukusi priekaištų iš NDNT dėl pateiktos neteisingos informacijos, buvo tik prašymų patikslinti informaciją.

„Kasmet į susirinkimą kviečiame tarnybos atstovus, kad aptartume aktualiausius bendradarbiavimo klausimus. Keičiasi teisės aktai, atsiranda tam tikrų niuansų ir juos reikia išsiaiškinti“, – pasakojo ji.

Pavaduotojos teigimu, ir iki šiol šeimos gydytojai labai atsakingai pildė siuntimus NDNT.

Pasak jos, pasitaiko, kad pacientai primygtinai reikalauja siųsti jį NDNT neįgalumui nustatyti, nors gydytojas tam nemato pagrindo. Tokiu atveju siuntime pažymima, kad siunčiama paciento prašymo.

Šeimos gydytojai – atpirkimo ožiai

Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos vadovas, profesorius Julius Kalibatas teigia, kad problemų ieškoma ne ten, kur jos iš tiesų yra.

Šeimos gydytojas yra centrinė sveikatos priežiūros sistemos figūra. Pasak jo, bėda ta, kad jų darbo krūvis labai didelis. Vietoj 20 pacientų tenka priimti 30, o kai skelbiama gripo epidemija, dar daugiau. Gydytojai nespėja užpildyti dokumentų savo darbo metu, tad nešasi juos į namus.

„Krūviai tiesiog sekina gydytojus, todėl kartais neišvengiama žmogiškųjų klaidų.

Lietuvoje šeimos gydytojų per mažai. Juolab kad dalis jų išvažiuoja į užsienį arba galvoja apie tai. Apie 10 proc. medicinos paskutinių kursų studentų mokosi papildomą užsienio kalbą: švedų, norvegų, danų, vokiečių, kad baigę mokslus galėtų dirbti užsienyje.

Kita problema, kad yra ilgos eilės pas konsultantus, žmogui reikia laukti mėnesį ar du, o šeimos gydytojus spaudžia dokumentų NDNT pildymo terminai. Taigi kartais jie užpildo dokumentus nesulaukę konsultanto išvados. Paskui galima patikslinti informaciją NDNT, bet tai visiems sukelia nepatogumų.

„Aš daug kartų sakiau: palikite šeimos gydytojus ramybėje. Jeigu prieš juos bus imtasi tokių drastiškų priemonių, prasidės raganų medžioklė. Taigi mes neteksime didelės dalies medikų“, – kalbėjo profesorius J. Kalibatas.

Bendrosios praktikos gydytojų asociacijos vadovas sakė, kad jis Sveikatos apsaugos ministerijai ne kartą pabrėžė, jog būtina mažinti šeimos gydytojų darbo krūvį, kelti atlyginimus.

Jo teigimu, reikalingi sistemos pokyčiai. Vertėtų peržiūrėti tam tikras neįgalumo nustatymo nuostatas.

„Kam kojos neturinti žmogų nuolat varinėti į NDNT ir gaišinti gydytoją?“ – retoriškai klausė J. Kalibatas.

Inga SMALSKIENĖ