Poodinių venų mazginis išsiplėtimas yra dažna liga, ja
serga kas dvidešimtas Lietuvos gyventojas. Nemažai ligonių, nors ir kenčia
skausmus, kojų tinimą bei kosmetinius nepatogumus, nesiryžta operuotis ir chirurginį gydymą atidėlioja.
Kol žmogus jaunas, poodinių venų mazginio išsiplėtimo komplikacijos yra gana retos, todėl dažnam ligoniui pavyksta nukelti operacijos datą. Esant vyresniam, kai visos organizmo kompensacinės galimybės sumažėja, poodinių venų varokozė labai dažnai sukelia tokias komplikacijas kaip poodinių veninių mazgų trombozės ir uždegimai (tromboflebitai), rožė, gali patamsėti blauzdos, atsirasti negyjančių šlapiuojančių trofinių žaizdų, tromboembolinių plaučių komplikacijų, nes sulėtėja veninė kraujotaka.
Sergantiems jauniems žmonėms privalu žinoti, kuo jie rizikuoja nesigydydami išsiplėtusių poodinių venų.
Esant dideliems kojų veniniams mazgams, kraujas atgal į širdį atiteka daug lėčiau, nes jis turi savybę krešėti (sudaryti trombus). Taigi kuo lėtesnė kraujo tėkmė, tuo didesnė rizika, jog jis sukrešės. Jeigu, be venų ligos, dar prisideda kiti faktoriai, skatinantys kraujo krešėjimą, tromboflebito ar giliųjų venų trombozės (bei tromboembolijų) rizika padidėja. Kraujo krešėjimą gali paveikti staigi temperatūrų kaita (maudymasis pirtyje, nesaikingas deginimasis saulėje). Kraujo krešėjimą skatina kai kurie medikamentai. Dažniausiai venų ligų komplikacijos pasitaiko ligoniams, kurie gydosi astmos, sistemines jungiamojo audinio ligas, vartoja kontraceptikus.
Poodinių venų bei giliųjų venų komplikacijų būna ir po ortopedinių ar pilvo ertmės operacijų. Dažniausiai, jeigu nustatoma planinė operacija, ligoniui iš pradžių rekomenduojama išoperuoti poodines venas, paskui taikyti kitą chirurginį gydymą.
Taigi bet kurią ligą yra daug lengviau gydyti tada, kai ji dar nėra įsisenėjusi, kol nėra komplikacijų.
Arūnas Grigaitis,
medicinos mokslų daktaras
