Ką veikti vasarą per atostogas? Klausimas, iškylantis daugeliui mūsų, tačiau ne žinomam Panevėžio verslininkui, miesto Savivaldybės Tarybos nariui Gvidui Drobužui. Pasak jo, idealios atostogos yra tokios, kuomet gali nieko neveikti. „Man visur – versle, politikoje, sporte, gyvenime – svarbiausia yra rezultatai, tačiau bent kartais reikia pailsėti ir nuo jų“, – prisipažįsta žinomas panevėžietis.
Daugelis Gvidą Drobužą artimiau pažįstančių žmonių jį apibūdina kaip veiklų ir energingą žmogų. Jam užtenka laiko ne tik verslui, bet ir politinei veiklai, sportui bei šeimai.
Geriausiai pailsi Lietuvoje
Dvi dukteris – Kotryną ir Simoną – turintis panevėžietis prasitaria, kad laisvą laiką leisti jis labiausiai mėgsta su šeima. Vasarą Drobužai dažnai keliauja prie Panevėžio vandens telkinių, mėgsta pramogauti važinėdami vandens motociklu ar gamtoje švęsti įvairias šventes. Pavyzdžiui, šeima turi nelaužomą tradiciją švęsti vasarą gimusios pono Gvido žmonos Gintės gimimo dieną prie ežero.
Paklaustas apie kartu su šeima aplankytas įsimintiniausias užsienio šalis, panevėžietis teigia, kad jam labiausiai patinka ne egzotiški kraštai, o Lietuva. „Įprastais savaitgaliais man visiškai užtenka Panevėžio, o per atostogas labiausiai patinka Palanga, kur aš pailsiu geriausiai“, – sakė G.Drobužas.
Kodėl žvejybai „ne“?
Iš labiausiai patikusių užsienio šalių panevėžietis išskyrė Norvegiją, kurioje lankėsi prieš keletą metų. „Tąkart teko ir truputį pažvejoti – iškart ištraukiau šešias skumbres. Nors šiaip žvejoti nelabai mėgstu. Kodėl? Nes aš orientuotas į rezultatą, ir jei nekimba, o bent jau Lietuvoje man nekimba dažnai, sėdėti šiaip, be jokio rezultato – ne man. Matau du kelius – veikti ir siekti rezultato arba ilsėtis ir jo nesiekti. O žvejyba yra tarp jų abiejų“, – pasakojo panevėžietis.
Tikriausiai dėl panašių priežasčių ponui Gvidui ir įsiminė paskutinė kelionė į Graikijos salą Kretą. „Skridom kartu su šeima ir maniau sau – puikiai pailsėsiu nieko ypatingo neveikdamas. Bet va, kelionės organizatoriai pasiūlė trečią dieną kelionę tarpekliu 15 kilometrų pėsčiomis. O mes – nepatyrę keliautojai, susigundėm pasiūlymu. O ten tokia ypatinga trasa – reikia eiti per akmenis ir visąlaik ne lipti į kalną, o leistis nuo jo. Tad grįžęs keturias dienas negalėjau iš lovos išlipti. Mano svoris – kaip tikro vyro, tad raumenis skauda, nejuoks“, – pusiau rimtai, pusiau juokais panevėžietiška tarme pasakojo ponas Gvidas.
Nenori nuplauti sėkmės
Paklaustas, ar sportas nėra jo mėgstamiausia sritis, G.Drobužas sako: „Kai vyko pasaulio futbolo čempionatas, aktyviai žiūrėjau. Sirgau už vokiečius, nes galvojau, kad šeimininkai turėtų išlošti. Nors vokiečiai čempionais ir netapo, bet vis tiek pasirodė geriau nei brazilai, už kuriuos sirgo mano draugai“, – juokėsi verslininkas, kartu pripažindamas, kad krepšinis jam vis dėlto patinka labiau nei futbolas.
Kolegos G.Drobužą pakvietė skristi į Japoniją stebėti pasaulio krepšinio čempionato rungtynių. „Beje, turiu išsaugojęs geltoną kepurę iš 2003 metų čempionato, kuomet lietuviai tapo Europos čempionais. Su šia kepure aš jau ketveri metai bent kelis kartus per savaitę sportuoju ir specialiai neplaunu, kad nenuplaučiau sėkkmės. Jei pavyks, būtinai vešiuos ją į pasaulio čempionatą – gal lietuviai ir vėl laimės“, – šypsosi G.Drobužas.
Geriausia virtuvė – žmonos
„O gal ir sveiką gyvenimo būdą propaguojate?“ – klausiame garsaus verslininko. „Dar nesu su savim taip susitaręs. Būna ir cepelinai kartais“, – prisipažįsta jis, o paklaustas apie labiausiai patinkančią virtuvę, nedvejodamas sako – „žmonos“. Ir dar priduria, kad patinka ir uzbekiški patiekalai, kuriuos pagamina bendroje įmonėje Kaliningrade dirbantys darbuotojai iš Uzbekijos.
„Kai mes kartais ten nuvažiuojame, jie mus pavaišina karališkai – pietumis iš kokių 8 tradicinių uzbekiškų patiekalų. Pavyzdžiui, vietoj įprastų mūsų kopūstų ten balandėliai vyniojami į vynuogių lapus, atvežtus būtinai iš Uzbekijos, o viduje – kapota aviena. Arba koldūnais, tik uzbekai ne verda juos, o garina“, – apie uzbekiškos virtuvės ypatumus pasakojo ponas Gvidas.
Verslininkas pripažįsta, kad ir pačiam kartais tenka gaminti. „Kai jau niekas nekepa, visi atsisako, tada tenka jau man kepti. Pavyzdžiui, mėsą ant grilio“, – juokėsi G.Drobužas, šį malonumą bemaž visada užleidžiantis šeimos moterims.
Džiaugiasi dukros pasirinkimu
Beje, viena iš dukterų – vyresnioji, Simona, šiemet sėkmingai baigusi vidurinę mokyklą, jau rečiau palepins tėtį patiekalais. Ji įstojo į aukštąją mokyklą Vilniuje, todėl namuose Panevėžyje jau bus tik viešnia. „Džiaugiuosi, kad dukra gaus platesnį požiūrį, bendrą suvokimą apie pasaulyje vykstančius procesus“, – sakė verslininkas, kurio patarimo, rinkdamasi būsimą specialybę, dukra taip pat atsiklausė.
Be šeimos narių, namuose Gvidui Drobužui kompaniją palaiko du augintiniai – jau 12 metų verslininkas laiko senbernaro ir Kaukazo aviganio mišrūną, o šiemet dukrai per gimtadienį padovanojo ir bišonų veislės kalytę, nors vėliau pasirodė, kad ji, pasak panevėžiečio, „ne visai bišonas, o didesnė“. „Mes neperkame brangių šunų su kilmės dokumentais. Tiesiog nuėjome kartą į parduotuvę Panevėžyje ir žiūrime – guli tokia mažutė, išsekusi. Kai nupirkome, nuvežėme pas gydytoją, šis sakė – negyvens. Bet gyvena. Beveik metai jau“, – pasakojo G.Drobužas.
Panevėžys – geriausia vieta gyventi
Paklaustas, ar neketina Panevėžio iškeisti į Vilnių, kur mokysis jo dukra ir kur verda verslas, Gvidas Drobužas sakė tokių planų neturįs. Nuo penkerių metų Panevėžyje gyvenantis vyriškis pats save laiko tikru panevėžiečiu. „Kalbu kaip panevėžietis, toks ir esu. Kaip ir kiekvienas miestietis noriu, kad Panevėžiui būtų geriau. Ko tam reikia? Turbūt kaip ir viso pasaulio verslininkams, man norisi, kad būtų žmonių, kurie galėtų vartoti, kurtų naujas darbo vietas, statytų daugiau butų, parduotuvių, naujų pramogų centrų“, – pasakojo panevėžietis.
Pasak jo, dabar didžiausias jo noras – kad kuo greičiau būtų nutiesta autostrada Panevėžys – Ryga. „Tada Panevėžys bus pati geriausia vieta gyventi. Nori, pavyzdžiui, nuvažiuoti į vandens parką Jūrmaloje, mauni ten. Nori – į Vilnių. Niekas netoli, jei važiuoji geru keliu. Viskas pasiekiama ranka“, – ateities vizija dalijosi verslininkas.
Anicetas Pranskūnas
Nuotr. G.Drobužas nuo 2003-ųjų krepšinio čempionato saugo
geltoną kepurę ir tikisi, kad ji Lietuvos krepšininkams ir šiemet atneš
sėkmę.
