Guvus ir erdvus Roterdamas

Didžiausias Europos uostas, šiuolaikinės architektūros muziejus, kultūros židinys, dviratininkų meka – tokiais epitetais dažnai pristatomas antras pagal dydį Olandijos miestas Roterdamas. Spalvingo uostamiesčio paveikslą paryškino asmeniški lietuvių studentų Ramintos Vaskelaitės ir Andriaus Kirdeikio įspūdžiai.

Iš pirmo žvilgsnio

„Klaidžiojant po Europą į Roterdamą užsukti verta, nes, palyginti su Amsterdamu ar Haga, čia išvysi kitokio Nyderlandų didmiesčio charakterį“, – pasakojimą apie savaitės viešnagę šiame mieste pradėjo R. Vaskelaitė. Pirmas įspūdis – stebinantis: viskas nauja, modernu, monumentalu. Tačiau jauku ir tvarkinga, nors, atrodo, tai sunkiai įsivaizduojama didmiestyje, kuriame nuolat kas nors statoma.

A. Kirdeikis čia atvyko beveik prieš metus į Erasmus ekonomikos mokyklą įgyti magistro laipsnio. Prieš tai keletą kartų viešėjęs Amsterdame žinojo, kad Roterdamas kitoks – modernesnis, tačiau dar nematęs mintyse vis lygino su sostine: „Išlipęs iš traukinio buvau šokiruotas jo kitoniškumo. Pamaniau sau – kas čia per statybvietė: aplink visur statoma, kalama. Palyginti su Amsterdamu, pirmas įspūdis buvo skeptiškas. Tačiau pagyvenęs ten kurį laiką, aplankęs kitų miestų, pamaniau, kad grįžau namo.“ Lietuvį žavi nenusakomas Roterdamo erdvės pojūtis: aukšti pastatai, plačios gatvės, šaligatviai – atrodo, kad čia kvėpuoti lengviau.

Roterdamas išaugo iš nedidelės gyvenvietės. Miesto statusą įgijo XIV a. viduryje, ilgainiui tapo pramonės, prekybos ir laivybos centru. Antrojo pasaulinio karo metais centrinė miesto dalis buvo visiškai sugriauta. Būtent šis faktas lėmė spartų moderniosios architekūros augimą – tai suformavo išskirtinį miesto charakterį. Roterdamo panorama ir dangoraižių kontūrai keičiasi iki šiol, todėl miestas pulsuoja gyvybe ir epochos dvasia. Lietuviai sutartinai tikina, kad tai labai patogus gyventi didmiestis: lengva orientuotis, judėti, rasti savo vietą.

Šiuolaikinės architektūros muziejus

A. Kirdeikis pasakoja, kad pirmąsias savaites Roterdame orientuotis padėjo išskirtiniai pastatai: turi rankoje žemėlapį, prieš akis matai charakteringus statinius ir lengvai randi tai, ko reikia. Metalo, betono ir stiklo džiunglės, sukurtos vietos ir užsienio architektų, nepasižymi monotonija. Lietuvio nuomone, čia tarsi vyksta neformalios talentų varžytynės, kuris suprojektuos įmantriau, keisčiau, išradingiau. Inovacijų siekis kai kuriais atvejais prasilenkia su skoninga estetika.

Tarp keisčiausios pasaulio architektūros pavyzdžių minimi Pieto Blomo suprojektuoti Kubiniai namai (Kubuswoningen), įkvėpti miško idėjos. 38-ių kubo formos pastatų komplekso dalyje įsikūrę nakvynės namai. „Tai pirma vieta, kur apsistojau atvykęs į Roterdamą. Juos pasirinkau pirmiausia dėl strategiškai patogios vietos: pats miesto centras, perėjus per gatvę – antra pagal dydį metro ir traukinių stotis „Rotterdam Blaak“, tramvajaus stotelė. Ir kaina prieinama – 20 eurų už naktį“, – pasakojo Andrius.

Senamiesčio Roterdamas neturi – nesubombarduoti liko vos du istoriniai statiniai: miesto savivaldybės pastatas ir Šv. Lauryno bažnyčia. Vieną kitą senosios architektūros inkliuzą galima išvysti senojo uosto dalyje. Ryškų miesto įvaizdį kuria didingi tiltai per Maso upę. Žymiausių jų – Willemsbrugo ir Erasmusbrugo (gulbės formos statinys, pavadintas garsaus renesanso humanisto, teologo, filosofo Desideriuso Erasmuso vardu). Šis 800 metrų ilgio tiltas jungia šiaurinę miesto dalį su pietine, kuri pasižymi unikalia architektūra ir atsiveriančiomis įstabiomis uostamiesčio panoramomis.

Pietinio – Kop van Zuit – rajono įžymybė – Niujorko viešbutis (Hotel New York) – buvusi kruizinių laivų bendrovės „Holland America Line“ būstinė. Iš šios vietos kadaise europiečiai išplaukdavo į Ameriką ieškoti pažadėtosios žemės. Dabar istoriniame pastate įsikūręs viešbutis, restoranas, baras, lauko kavinė, knygynėlis. Už poros kilometrų nuo Niujorko viešbučio prie Maso krantinės šliejasi didžiausias kada nors Olandijoje pastatytas keleivinis laivas „Rotterdam“, ilgus metus plaukiojęs į Ameriką, o dabar tapęs viešbučiu ir konferencijų centru.

Roterdamo paveikslą neabejotinai papildo didžiausias Europos uostas, po kurį turistams pasižvalgyti siūloma specialių maršrutų laiveliais. „Nustebino ne tik didingas vaizdas, bet ir gido vardyti faktai bei stulbinantys skaičiai. Milijonais (daugiau nei 400 per metus) tonų skaičiuojami kroviniai, galybė besitelkiančių naftos, chemijos pramonės gamyklų, elektrinių ir t. t.“, – įspūdžiais dalijosi R. Vaskelaitė.

Visada yra ką veikti

Roterdame pramogų turistams apstu. Pradedant spalvingais gatvių reginiais, muziejais, galerijomis ir baigiant naktinio gyvenimo linksmybėmis. „Pašto dėžutė nuolat lūžta nuo informacinių skrajučių ir reklaminių bukletų, – tikino A. Kirdeikis. – Klubų, renginių, festivalių – sočiai. O įvairiatautė visuomenė savos kultūros apraiškų įneša ir į miesto gatves.“ Tačiau, lietuvio nuomone, vakarėlių rojus visgi yra Amsterdamas.

Roterdame populiarūs senajame uoste besiglaudžiantys barai, sausakimši klegančių lankytojų – kuo tirščiau, tuo geriau. Olandai ypač moka linksmintis – jei švenčia, tai iš širdies. O prieš studentų vakarėlius nublanksta ir amerikiečių komedijos jaunimui. Visgi, pašnekovų pastebėjimu, olandai gana santūrūs ir uždari, nelengvai leidžiasi į artimas draugystes.

„Nustebino, kad visi užkalbinti roterdamiečiai puikiai, be jokio akcento kalba angliškai. Turguje perku  iš močiutės vištos krūtinėlę – susikalbame. Kartą vargeta manęs paprašė išmaldos, rodau gestais, kad nesuprantu, tada pakartojo prašymą nelaužyta anglų kalba“, – įspūdžiais dalijosi Andrius.

Pasilinksminus (to, lietuvio manymu, į Olandiją pirmiausia vyksta turistai) vertėtų neaplenkti žymiausių Roterdamo muziejų: Pasaulio (Wereldmuseum), Miniatiūrų (Miniworld Rotterdam), kuriame miestas atkurtas mažomis itin tikroviškomis skulptūrėlėmis, pietiniame rajone netoli Niujorko viešbučio įsikūrusio fotografijos ir daugelio kitų.

Mėgstantiems ekskursijas probėgomis miesto įžymybių žemėlapiu – „Splash Tours“ kelionė amfibija miesto gatvėmis ir  vandenimis – tai unikali galimybė pažinti Roterdamą iš įvairių rakursų. Pavasarį prasideda išvykų į atvirą jūrą sezonas. Pavargusiems nuo bėgimo ramią dieną A. Kirdeikis siūlo praleisti miesto pakraštyje esančiame Kralingeno parke: nuostabioje laisvalaikio oazėje su daugybe dviračių takelių, kavinių, jachtų klubu, iškylų pievelėmis.

Dviratininkų rojus

Pasipuošusi mergina, vežama dviračiu pasitempusio vaikino, – turbūt į pasimatymą; studentė, ant savo dviratės transporto priemonės bagažinės vėžinanti bendramokslę, laisvomis rankomis rašančią trumpąją žinutę telefonu; neskubanti šeimyna, nutūpusi keliaviečio rėmą… Tai etiudai iš Roterdamo dviratininkų gyvenimo. Būtent dviračių kultūra Olandijoje labiausiai sužavėjo R. Vaskelaitę ir A. Kirdeikį – pradedant išpuoselėta infrastruktūra ir baigiant eismo dalyvių pagarba jų vairuotojams.

Greta automobilių gatvių ir pėsčiųjų takelių – dviračių takai, turintys atskirus šviesoforus, stovėjimo aikšteles, kas rytą valomi specialia mašina. „Kiek man teko matyti, Olandijoje yra geriausiai išplėtota dviračių infrastruktūra. Šia transporto priemone gali nuvažiuoti bet kur – iš miesto į miestą (dviračių takai glaudžiasi prie kiekvieno greitkelio), nuo durų iki durų“, – žavėjosi Andrius.

Bet kokiu oru – šviečiant saulei, sningant ar lyjant, į darbą, universitetą ar pasimatymą, daugelis roterdamiečių keliauja paprastais, klasikinės formos rėmo dviračiais. Dažniausiai – be bėgių, stabdomais kojomis minant pedalus atgal. „Atvykęs ilgesniam laikui į Roterdamą pirmiausia nusiperki dviratį. Galima rasti ir už 10 eurų“, – pridūrė pašnekovas.

Vienoje tankiausiai apgyventų Europos valstybių automobilis – nebūtina prabangos prekė. Pagal variklio tūrį, taršą jie apmokestinami, mieste nerasi nemokamų stovėjimo vietų. Priemiestyje, studentų miestelyje ar bet kur kitur Roterdame privaloma susimokėti už automobilio stovėjimą, centre valanda atsieina apie 4 eurus.

Štai kodėl dviratis kur kas įprastesnė transporto priemonė nei mašina. „Per savaitę skersai išilgai miestą išvažinėjau dviračiu. Keletą lietingų dienų pasinaudojau tramvajumi, pasižyminčiu puikiai išplėtota infrastruktūra ir elektroninio mokėjimo sistema, – pasakojo Raminta. – Pasipildai elektroninį bilietą bet kur, gali grynaisiais, gali banko kortele, važiuoji ir miesto, ir tarpmiestiniais maršrutais.“

Apskritai čia žmonės, ypač studentija, yra sportiški. Gal dėl to, kad tam sudarytos labai geros sąlygos. Pavyzdžiui, metinis baseino abonementas su trenerio konsultacijomis atsieina apie 40 eurų. Studentų miestelyje gali žaisti krepšinį, futbolą, lauko tenisą, badmintoną, regbį, lankyti irklavimo, bėgimo ar bet kurio kito sporto treniruotes.