Verslas siūlo naudoti kuo mažiau grynųjų pinigų.
Vyriausybė suskubo svarstyti verslininkų siūlymus riboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Tačiau abejojama, ar toks sprendimas duos itin apčiuopiamų rezultatų valstybės paskelbtoje kovoje su šešėline ekonomika.
Ministrų kabinetas jau pradėjo diskusijas apie galimybę riboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Prieš kelias savaites su Vyriausybės nariais susitikę Investuotojų forumo atstovai pateikė ne vieną receptą, kaip būtų galima efektyviau kovoti su šešėline ekonomika. Investuotojų forumo (IF) Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas grynuosius pinigus pavadino vienu pagrindinių šešėlinės ekonomikos rodiklių. Todėl IF siūlo drausti juridiniams asmenims tarpusavyje atsiskaityti grynaisiais, fiziniams asmenims uždrausti skolintis grynaisiais, algas mokėti tik per bankus, numatyti, kad sandoriai grynaisiais, viršijančiais nustatytą maksimali sumą, yra neteisėti.
Be to, juridiniams asmenims, išskyrus mažmeninės prekybos įmones, riboti teisę turėti kasą ir net uždrausti darbo vietoje turėti daugiau nei „protingą“ sumą savų grynųjų pinigų. Pastarasis draudimas galiotų ir pardavėjams, ir valstybės tarnautojams.
Taip pat siūloma skatinti alternatyvius atsiskaitymo būdus, pavyzdžiui, per mobilųjį ryšį, komerciniai bankai galėtų pamąstyti apie vieningo bankomato steigimą – tai būtų itin aktualu atokesnių vietovių gyventojams. Tarp siūlymų – nustatyti maksimalią ribą, kiek grynųjų pinigų būtų galima gyventojams įnešti ir išsiimti iš sąskaitos.
Konkrečių sumų ir maksimalių ribų verslininkai nenurodė, palikdami tai tolesnėms diskusijoms. O jų tikrai bus.
Atbaidys pirkėjus iš Rytų
Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, remiasi kitų šalių patirtimi, kuri liudija, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas leidžia efektyviau kovoti su šešėline ekonomika. „Tačiau visų šešėlinės ekonomikos problemų neišspręsime. Toks sprendimas tik sumažintų jos dalį apie 2-5 proc.“, – sakė LPK atstovas.
Iki šiol gana skeptiškai šiuo klausimu pasisakė Lietuvos banko atstovai. Jie taip pat abejojo, ar šis sprendimas būtų esminis paskelbtoje kovoje su šešėline ekonomika.
K. Lisauskas pripažino, kad IF neskaičiavo, kiek galėtų sumažėti šešėlinės ekonomikos dalis, jeigu grynųjų pinigų apyvartoje liktų gerokai mažiau. „Jeigu nieko nedarysime, padėtis ir nesikeis. Mes pasiūlymus formulavome vedami gerų norų, nors perlenkti lazdos nereiktų“, – tvirtino pašnekovas.
S. Besagirskas įspėjo, kad priemonės, tinkančios užsienio valstybėms, ne visada pasiteisina Lietuvoje. Todėl LPK siūlytų Finansų ministerijai atlikti studiją ir išanalizuoti kitų šalių praktiką bei Lietuvos verslo pasiūlymus.
„Būtų blogai, jeigu ir šį kartą pirmiausia būtų priimti sprendimai, o tik po to diskutuojama apie jų pranašumus ir trūkumus“, – įspėjo S.Besagirskas.
Anot jo, sprendimas riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais būtų gana neparankus automobilių pardavėjams. Iki šiol pirkėjai iš Rytų šalių, atvykę į Lietuvą įsigyti automobilių, ne traukia banko korteles, o atsineša lagaminėlį grynųjų. Taigi jeigu mūsų šalyje būtų ribojimas atsiskaitymas grynaisiais, labai tikėtina, kad šie pirkėjai rinktųsi Lietuvos kaimynes: Latviją, Lenkiją.
Tačiau IF atstovas K.Lisauskas įsitikinęs, kad užsieniečiai išeitį rastų. „O kas šiems pirkėjams trukdo užeiti į banką ir įnešti tuos pinigus į pardavėjo sąskaitą? Manau, kad komerciniai bankai greitai prie turgų įrengtų klientų aptarnavimo vietas“, – tvirtino K.Lisauskas.
