Spalio 1 d. Gruzijoje įvykę parlamento rinkimai neabejotinai žymi reikšmingą istorinį momentą šalies politikoje – pirmą kartą posovietinėje Gruzijoje valdžia pakeista ne revoliucijos, o demokratinių rinkimų būdu.
Opozicijos pergalė
Dėl sudėtingos šalies rinkimų sistemos Centrinis rinkimų komitetas gali kiek užtrukti, kol suskaičiuos visus rinkėjų balsus, tačiau tarpiniai parlamento rinkimų rezultatai žada pergalę Bidzinos Ivanišvilio suformuotai „Gruzijos svajonės“ koalicijai. Suskaičiavęs beveik 95 proc. balsų Centrinis rinkimų komitetas trečiadienio rytą paskelbė, jog opozicinė „Gruzijos svajonė“ gavo 55 proc. balsų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o dabartiniame parlamente dominuojantis „Jungtinis nacionalinis judėjimas“ – 40 proc.
Daugiamandatėje apygardoje išrenkama šiek tiek daugiau negu pusė (77 iš 150) Gruzijos parlamento deputatų. Remiantis preliminariais rezultatais iš vienmandačių rinkimų apygardų, „Gruzijos svajonė“ pirmauja 38 apygardose, o „Jungtinis nacionalinis judėjimas“ – 34. Jei galutiniai rezultatai nebus labai netikėti, tokia situacija aiškiai lems daugumą parlamente „Gruzijos svajonės“ blokui.
Dar pirmadienį abi populiariausios partijos buvo užtikrintos savo sėkme. Rinkimų dieną įvairių šaltinių paskelbtose rinkėjų, balsavusių daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apklausose pirmavo „Gruzijos svajonė“. Pirmadienio vakarą, vos pasibaigus balsavimui, tūkstančiai opozicinio bloko rėmėjų Tbilisio gatvėse suskubo švęsti pergalę, o koalicijos lyderis B. Ivanišvilis šėlstančiai miniai išreiškė savo viltis gauti ne mažiau kaip 100 parlamento mandatų.
Tačiau dabartinio prezidento Michaelio Saakašvilio vadovaujamas „Jungtinis nacionalinis judėjimas“ tikėjo laimėsiantis bent 53 iš 73 vietų vienmandatėse rinkimų apygardose ir taip užsitikrinsiantis daugumą parlamente. Vis dėlto antradienio ryte pasirodę pirmieji balsų skaičiavimo rezultatai privertė M. Saakašvilio partiją pripažinti opozicijos pergalę. Nė viena iš kitų 13 rinkimuose dalyvavusių politinių partijų neperžengė 5 proc. slenksčio, būtino patekti į parlamentą. Nepaisant B. Ivanišvilio koalicijos programoje išsakyto siekio kurti daugiapartinę demokratiją Gruzijoje, panašu, jog šie rinkimai veikiau atspindi Gruzijos judėjimą dvipartinės, o ne daugiapartinės, sistemos link.
Pripažintas pralaimėjimas
M. Saakašvilis per televiziją transliuojamoje kalboje pripažino savo partijos pralaimėjimą B. Ivanišvilio koalicijai ir paskelbė, jog „Jungtinis nacionalinis judėjimas“ naujajame parlamente sudarys opoziciją. „Aš, kaip prezidentas, <…> padėsiu parlamentui pradėti dirbti, kad jis galėtų išsirinkti savo pirmininką ir suformuoti naują vyriausybę“, – patikino M. Saakašvilis. Vis dėlto jis pabrėžė, kad partijos yra labai skirtingos ir dar kartą pakartojo, jog opozicijos „pažiūros yra ypač klaidingos, tačiau demokratijos sąlygomis Gruzijos žmonės priima sprendimus daugumos principu ir tai mes, žinoma, labai gerbiame“.
B. Ivanišvilis, užtikrintas savo bloko pergale, negailėjo kritikos dabartiniam prezidentui ir paragino priešininką atsistatydinti. Kalbėdamas apie tolesnius savo veiksmus, opozicinės koalicijos lyderis teigė: „Mano politinis planas yra labai paprastas. Kai mūsų pergalė bus oficialiai patvirtinta, tikiuosi, jog parlamentas paskirs mane ministru pirmininku“. B. Ivanišvilis taip pat teigė sieksiantis gauti Gruzijos pilietybę ir išlaikyti Gruzijos užsienio politikos orientaciją į ES ir NATO. Kita vertus, opozicijos lyderis pabrėžė ir būtinybę gerinti santykius su Rusija.
Tačiau valdžios perdavimas gali būti ne toks jau sklandus. Pasak „Transparency International Georgia“ pirmininko Marko Mulleno, tikėtinas beprecedentis galios pasiskirstymas šalyje. Priešiška pagrindinių kovojančių politinių blokų retorika rinkiminių kampanijų metu gali labai apsunkinti abiejų pusių bendradarbiavimą po rinkimų. Be to, spėjama, jog „Gruzijos svajonė“ parlamente gali skilti į mažiausiai tris frakcijas. Tokia tendencija grasintų parlamento stabilumui. „Gruzijos svajonės“ lyderis skeptikus ramino tikindamas, jog visos frakcijos turi bendrą viziją dėl svarbiausių dalykų.
Demokratijos testas išlaikytas?
Šie rinkimai buvo svarbūs Gruzijai ne tik dėl galutinių rezultatų. Tarptautinė bendruomenė nekantriai laukė, kokia bus valdančiųjų jėgų ir paties M. Saakašvilio reakcija į galimą pralaimėjimą. Pastaraisiais metais M. Saakašvilis sulaukdavo nemažai priekaištų, kad riboja opozicijos veiklą ir darosi vis labiau autoritariniu vadovu. Todėl nuogąstauta, ar valdantieji nepasinaudos turima galia, kad paneigtų rinkimų rezultatus ir desperatiškai pamėgintų išlaikyti valdžią.
M. Saakašvilio pripažinimas, jog pralaimėjo ir teks pereiti į opoziciją, tokius nuogąstavimus kol kas apmalšino. Kita vertus, kol kas prezidento M. Saakašvilio rankoje dar bus sutelkta nemažai galios – tik kitais metais, po naujų prezidento rinkimų, daugiau galių bus perduoda premjerui. Didelė dalis užsienio ir Gruzijos ekspertų nelinkę optimistiškai vertinti, kad iki to laiko pavyks itin draugiškai sugyventi prezidentui ir naujam vyriausybės vadovui.
Antradienį ESBO išplatintame pranešime teigiama, jog Gruzijos parlamento rinkimai žymėjo svarbų žingsnį konsoliduojant demokratinių rinkimų vykdymą. Būtent dėl gausaus tarptautinės bendrijos dėmesio (rinkimus stebėjo 393 stebėtojai iš 42 šalių) balsavimas buvo iš esmės taikus, neužfiksuota šiurkščių pažeidimų. Tik vienoje rinkimų apylinkėje gali būti panaikinti balsavimo rezultatai, nes, pasak vietinių pranešimų, skaičiuojat balsus, į rinkimų apylinkę įsiveržė specialiųjų pajėgų kariai ir liepė rinkimų komisijos nariams palikti rinkimų patalpas.
Centrinis rinkimų komitetas veikė efektyviai ir skaidriai, preliminarius rezultatus pradėdamas skelbti jau ankstų antradienio rytą. Tarptautiniai stebėtojai visus rinkimų proceso etapus įvertino iš principo teigiamai, nepaisant kelių procedūrinių nusižengimų. Rinkimai buvo konkurencingi su aktyviu piliečių dalyvavimu rinkiminėse kampanijose, nors pastarosiose ir nevengta smarkios retorikos ir prievartos atvejų. Nepaisant to, susirinkimų ir saviraiškos laisvės iš esmės buvo gerbiamos. ESBO Parlamentinės Asamblėjos delegacijos vadovo Tonino Piculos teigimu, „nepaisant labai poliarizuotos kampanijos, Gruzijos žmonės laisvai išreiškė savo valią“. Jam antrino Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos delegacijos vadovas Luca Volonte: „Šie rinkimai buvo labai konkurencingi.“ Prieita prie išvados, jog Gruzijos rinkimų procesas atitiko demokratinius reikalavimus, nors ir yra ką taisyti.
