Lietuvą purtant kunigų pedofilijos skandalui Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas tikisi, kad visuomenės pasitikėjimą Bažnyčia ilgainiui pavyks atstatyti.
Vis dėlto, daliai visuomenės teigiant, kad būtent Bažnyčios uždarumas, struktūra prisideda prie seksualinių nusikaltimų latentiškumo, kurijos atstovai nurodo prevencijos mechanizmus bei detales apie galiojančią dvasininkų skyrimo tvarką.
„Kalbėsimės su žmonėmis, tą pasitikėjimą, manau, kad atstatysime. Bet su tokiais dalykais, po šitokių įvykių užtrunka laiko“, – šią savaitę žurnalistams sakė G. Grušas.
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę teismui perdavė bylą, kurioje Vilniaus arkivyskupijos kunigas Tadas Švedavičius kaltinamas 34 seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš vaikus, kuriuos, kaip įtariama, galėjo vykdyti daugiau kaip 20 metų.
Su šia byla susijusi ir kita baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl disponavimo pornografinio turinio medžiaga pareikšti kitam Vilniaus arkivyskupijos kunigui – Ryšardui Peciunui.
Po šio incidento visuomenėje kilo klausimų, ar Bažnyčioje esantys prevenciniai mechanizmai nesuveikė, ar jie – pakankamai efektyvūs, bei kokiu būdu dvasininkų bendruomenė, kaip viešai tvirtino ne kartą, apie tai nežinojo.
Vilniaus arkivyskupijos kurijos atstovas kunigas Mykolas Sotničenka Eltai patvirtino, jog nebuvo sulaukta nė vieno kreipimosi dėl šių kunigų galimai vykdytų nusikaltimų nei iš parapijų, kuriose šie dvasininkai tarnavo, bendruomenės narių, nei iš pačių aukų.
„Apie abu vykstančius ikiteisminius tyrimus arkivyskupiją informavo prokuratūra. Iki informacijos iš prokuratūros arkivyskupija nebuvo gavusi signalų apie šiuos atvejus. Neprabilo nei pačios aukos; atrodo, kad ir bendruomenės nepastebėjo, neįtarė, todėl ir iš jų jokios informacijos negauta. Iš prokuratūros gavus patikimą informaciją, buvo bendradarbiaujama su teisėsaugos institucijomis, pradėtos Kanonų teisės numatytos procedūros, informuotas Šventasis Sostas, o kunigai nušalinti nuo pareigų ir kunigiškosios tarnystės“, – teigiama Vilniaus arkivyskupijos atsakyme Eltai.
Spėjo padirbėti ne vienoje parapijoje
Abu minėtieji dvasininkai per savo kunigystės laikotarpį dirbo ne vienoje Vilniaus arkivyskupijai pavaldžioje parapijoje.
Kaip skelbė Vilniaus arkivyskupija, kunigas T. Švedavičius 2025-ųjų birželį paskirtas vadovauti Dubičių Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu, paliekant jį toliau eiti kitas pareigas. Iš šių pareigų jis atleistas vos po pusmečio – gruodžio 19-ąją.
Paklausus, kodėl apie šį atleidimą nebuvo pranešta viešai, Vilniaus arkivyskupijos kurija teigė, jog informacija apie kunigo tarnystės vietą yra atnaujinama oficialioje arkivyskupijos interneto svetainėje – atskiri pranešimai dėl kiekvieno individualaus kunigo paskyrimo ar perkėlimo esą nėra skelbiami.
„Atskirais pranešimais paprastai paskelbiami didesni, dažniausiai vasaros pradžioje vykstantys kunigų paskyrimai, kai vienu metu pasikeitimai paliečia didesnį skaičių dvasininkų. Tokia viešinimo praktika matoma ir pastarųjų metų arkivyskupijos skelbtuose paskyrimų sąrašuose. Todėl atskiro naujienų pranešimo nebuvimas savaime nereiškia, kad informacija apie pasikeitusį kunigo paskyrimą nėra vieša“, – teigiama arkivyskupijos atsakyme.
Kunigų perkėlimas iš vienos parapijos į kitą, kaip nurodė Vilniaus arkivyskupija, yra įprastas reiškinys, savaime nereiškiantis, kad ankstesnėje parapijoje kilo problemų ar jog kunigui buvo pritaikyta drausminė priemonė.
„Kunigo perkėlimas iš vienos parapijos į kitą nėra drausminė priemonė ir savaime nereiškia, kad ankstesnėje jo tarnystės vietoje kilo problemų. Kanonų teisė aiškiai numato galimybę perkelti net ir gerai savo pareigas atliekantį kleboną, kai to reikalauja sielų gerovė ar Bažnyčios poreikis. Taigi kunigų perkėlimai ir nauji paskyrimai yra įprasta vyskupijos gyvenimo dalis, o jų priežastys gali būti labai įvairios ir visiškai nesusijusios su drausminiais klausimais“, – teigė Vilniaus arkivyskupijos atstovas M. Sotničenka.
Kandidato tinkamumu įsitikina Vilniaus arkivyskupas
M. Sotničenka pabrėžė, jog Vilniaus arkivyskupijai gavus patikimą informaciją apie galimą pažeidimą ar kanoninį kunigo nusikaltimą, jo paties perkėlimas į kitą parapiją nėra laikomas problemos sprendimu. Vis dėlto, kaip pažymima, kandidato tinkamumu prieš jį paskiriant privalo atsakyti už tai atsakingas diecezinis vyskupas.
„Kunigų skyrimas, perkėlimas ir atleidimas iš pareigų yra įprasta diecezinio vyskupo (šiuo atveju – Vilniaus arkivyskupo) atsakomybės už vyskupijos sielovadą dalis“, – nurodoma atsakyme.
„Prieš patikėdamas kunigui parapiją ar kitą tarnystę, vyskupas turi įvertinti jo tinkamumą konkrečioms pareigoms, atsižvelgdamas į Kanonų teisės reikalavimus, kunigo pasirengimą ir konkrečios bendruomenės bei visos vyskupijos sielovados poreikius“, – sako Vilniaus arkivyskupijos atstovas.
Tiesa, šią savaitę Vilniaus arkivyskupas G. Grušas LRT televizijai užsiminė, kad signalų apie galimus vieno iš kunigų nusikaltimus buvo gauta jau prieš metus, tačiau tik po kurio laiko paaiškėjo, kad įtarimai – dėl pedofilijos.
„Žiūrint atgal, kai kurie signalai tada buvo, bet ne šitoje srityje. Signalai – buvo pastebėta, kad buvo išgėręs, kad ten kažkas ne taip. Bet ten, tarp mūsų bendradarbių, pavyzdžiui, Kurijoje, visiems buvo šokas. Ir tada žiūri, kaip sužinoti, neturime galimybės pastatyti policininką kiekvienoje klebonijoje. Bet dabar bandysime daryti, ieškoti, prašysiu ir savo kunigų, ir dekanų, kad jie uoliau žiūrėtų, ieškotų signalų, kad jeigu yra – atpažintume“, – LRT televizijai kalbėjo G. Grušas.
Nors arkivyskupas pabrėžė prisiimantis atsakomybę už tai, kas nutinka vyskupijoje, iš pareigų trauktis neketina – to esą turėtų pareikalauti popiežius.
Į klausimą, kokių priemonių imasi Vilniaus arkivyskupija, kad būtų geriau informuojama apie tai, kas vyksta jai pavaldžiose parapijose, atsakyta nebuvo. Arkivyskupijos teigimu, už tai atsakingas Vilniaus arkivyskupas.
„Informacija apie parapijų gyvenimą arkivyskupiją pasiekia per klebonus, dekanus, tikinčiuosius ir kitais įprastais vyskupijos gyvenimo kanalais. Kviečiame bendruomenę būti budrią, kad būtų apsaugoti jauni ir pažeidžiami bendruomenės nariai“, – nurodė Vilniaus arkivyskupija.
Vienas iš kaltinamųjų dalyvavo prevenciniuose mokymuose
Vilniaus arkivyskupijoje šiuo metu veikia prevencinės priemonės – galioja nepilnamečių bei pažeidžiamų asmenų apsaugos gairės, veikia pranešimų ir išklausymo sistema. Taip pat kunigams vedami saugios aplinkos mokymai bei seminarai, kuriuose mokomasi atpažinti į rizikas bei tinkamai reaguoti. Šiuose mokymuose dalyvavo ir vienas iš byloje figūruojančių kunigų.
„Vienas iš dviejų nusikaltimai prieš nepilnamečius įtariamų dvasininkų dalyvavo Vilniaus arkivyskupijoje organizuotuose mokymuose, skirtuose saugios aplinkos nepilnamečiams ir pažeidžiamiems asmenims kūrimui“, – atsakė arkivyskupija.
„Mokymų poveikį vertiname ir praktiškai. Esame gavę signalų, kad po mokymų žmonės keičia savo elgesį, atidžiau vertina ribas, kitaip reaguoja į rizikingas situacijas ir labiau supranta savo atsakomybę. Tai rodo, kad mokymai yra reikalingi ir turi poveikį. Kartu būtų klaidinga manyti, kad vien mokymų faktas savaime gali užkirsti kelią kiekvienam galimam nusikaltimui“, – pridūrė Vilniaus arkivyskupijos kurija.
Du kaltinamieji
Praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis pareikšti Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje.
Dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą.
Su šia bila susijusi kita baudžiamoji byla teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pareikšti kitam kunigui, taip pat dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. Jis kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais.
Nors Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija atsisako įvardyti, šiais nusikaltimais kaltinami kunigai – 56-erių T. Švedavičius ir 51-erių R. Peciunas.
Vasario 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu T. Švedavičiui turtui buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šį ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas šį apribojimą pratęsė dar pusei metų.
Kaip anksčiau kalbėjo G. Grušas, seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamas dvasininkas T. Švedavičius savo kaltę pripažįsta, prašosi būti atleistas iš kunigystės bei žada nukentėjusiems atlyginti žalą. Tuo metu kunigas R. Peciunas savo kaltę neigia.
