Praeis vos kelios savaitės, ir prasidės rudens darganos. Ką daryti, kad atšalus orui sloga ir kosulys aplenktų?
Šaltis nebaisus
Kalbant apie organizmo atsparumo nepalankioms klimato sąlygoms didinimą dažniausiai turima omenyje žema oro temperatūra, nulemianti susirgimą peršalimo ligomis. Įrodyta, jog jų tikimybė sumažėja net 4 kartus, jei sistemingai grūdinamasi. Be to, tinkamai parinktos procedūros visapusiškai sustiprina sveikatą, didina centrinės nervų sistemos tonusą, pagerina kraujo apytaką, normalizuoja medžiagų apykaitą ir teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos darbą.
Grūdinimosi paslaptis slypi organizmo termoreguliacijos sistemos treniravime taip, kad kūno temperatūra net ir esant nepalankiam aplinkos poveikiui visada būtų optimali. Užsigrūdinusių žmonių ji tokia ir būna, o neužsigrūdinusiųjų šilumos susidarymo ir jos atidavimo pusiausvyrą gali sutrikdyti net nedidelis oro atšalimas: kūnas šilumos išskiria daugiau, nei jos pasigamina, ir jo temperatūra sumažėja, ypač ties migdolais ir nosies gleivine. Dėl to darosi aktyvesnė kenksmingųjų mikroorganizmų veikla ir susergama.
Gali būti didinamas bendras, viso organizmo, arba vietinis atsparumas. Pirmuoju atveju šiluminis dirgiklis veikia visą kūno paviršių, pavyzdžiui, apsipilant vandeniu, maudantis upėje, ežere arba jūroje, saulės ir oro vonių metu. Vietinis grūdinimasis reiškia, kad nepalankia temperatūra reguliariai veikiamos ypač jautrios šalčiui kūno dalys, tokios kaip nosiaryklė, kaklas, pėdos.
Atsparumo šalčiui didinimo procedūras geriausia pradėti šiltuoju metų laiku, tik prieš tai būtina pasikonsultuoti su gydytoju – jis, atsižvelgdamas į paciento amžių ir sveikatos būklę, padės pasirinkti tinkamiausią grūdinimosi būdą. Ir negalima užmiršti, kad tas procedūras privaloma atlikti reguliariai, nes dėl net nedidelės pertraukos tarp jų viską reikėtų pradėti iš pradžių.
Kad pavyktų pasiekti tikslą išvengiant nemalonių netikėtumų, užsiėmimų intensyvumą ir trukmę reikia didinti palaipsniui. Šalčio poveikio stiprumas ir ilgumas kiekvienam turi būti pritaikomas individualiai. Ypač atsargūs turi būti sergantieji širdies ir kraujagyslių sistemos, kvėpavimo organų, skrandžio ir žarnyno ligomis, taip pat vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai. Grūdintis šalčiu draudžiama ūminės ligos fazės metu ir bet kurios lėtinės ligos paaštrėjimo laikotarpiu, netgi sopant galvai ar ėmus sloguoti.
Pagrindiniai natūralūs grūdinimosi veiksniai yra saulė, oras ir vanduo.
Vanduo
Labiausiai paplitusi peršalimo profilaktikos priemonė yra grūdinimasis vandeniu. Jį geriausia pradėti apsitrinant drėgna kilpinio audinio pirštine, o tai daryti rekomenduojama prieš pusryčius. Iš pradžių pirštinę reikia sušlapinti įprastinės kūno temperatūros, t. y. maždaug 36,60 laipsnio C, vandenyje. Praėjus savaitei vanduo turi būti pora laipsnių šaltesnis, dar po savaitės jo temperatūrą vėl dera sumažinti dviem laipsniais ir t. t. Pirmiausia apsitrinamos rankos, paskui – krūtinė ir pilvas, tada – kojos (iš apačios, nuo pėdų, į viršų) ir nugara (nuo stuburo vidurio iki pažastų). Ši „šalčio treniruotė“ turi trukti penkias minutes.
Po 2–4 savaičių apsitrynimą reikia pakeisti apsiliejimu vandeniu. Jo temperatūra iš pradžių taip pat turėtų būti apie 36,6 laipsnio, po savaitės – 26 laipsniai, o praėjus dar vienai savaitei – 23 laipsniai. Ta procedūra pradedama nuo pėdų, paskui vanduo pilamas ant kelių, šlaunų ir galiausiai ant pečių. Kai prie vandens vėsumo priprantama, galima iš karto apsilieti visą kūną. Po grūdinimosi seanso reikia nedelsiant nusišluostyti rankšluosčiu.
Oro vonios
Jos padeda stiprinti termoreguliacijos mechanizmą ir pasižymi palankiu poveikiu širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemoms, taip pat gerina odos būklę. Vasarą grūdintis oru patogiausia atvirame ore, nuo tiesioginių saulės spindulių ir stipraus vėjo apsaugotoje vietoje, geriausia – rytą, nusirengus arba vilkint lengvus, orui laidžius drabužius. Pirmosios oro vonios procedūros turėtų vykti esant lauke apie 20 laipsnių šilumos ir trukti iki 10 min., paskui grūdinimosi laikas po truputį ilginamas, kol pasiekia valandą arba dar daugiau.
Žiemą grūdintis oru galima kambaryje atsidarius langą arba orlaidę. Ėmus žvarbti naudinga padaryti kelis fizinius pratimus – tai padeda sušilti. Bet jei būklė pablogėja, pavyzdžiui, padažnėja pulsas ir kvėpavimas, grūdinimosi seansą reikia nedelsiant baigti.
Saulės vonios
Žinoma, kad saulės skleidžiama radiacija spartina medžiagų apykaitą, pagerina kraujo apytaką ir didina darbingumą. Mėgautis saulės voniomis patartina gulint. Galvą reikia dėti aukščiau ir pridengti nuo tiesioginių spindulių šviesia kepuraite ar skarele, o akis tegul saugo tamsūs akiniai. Mūsų šalyje tais vasaros mėnesiais, kai saulė pakyla aukščiausiai, grūdintis saugu tik ryte arba vakarop, praėjus valandai po valgymo. Kaitinama paeiliui nugara, dešinysis šonas, pilvas ir kairysis šonas. Pirmoji saulės vonia neturi trukti ilgiau kaip 4–6 min., kitomis dienomis buvimo atokaitoje laikas ilginamas po dvi minutes. Jei oda parausta ir pablogėja savijauta – ima svaigti galva, smarkiau plakti širdis ar pan., – procedūrą reikia nutraukti.
Parengė A. Gotautaitė
